Nesantaikos kalba apima labai daug sričių
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vedėjos Alionos Gaidarovič teigimu, nesantaikos kalbos situacijos Lietuvoje gera nepavadinsi. Teisininkės teigimu, naujienų portaluose padėtis lėtai gerėja, nes kai kurie ėmėsi interneto higienos projektų, o socialiniuose tinkluose, ypač – „Facebook“, nesantaikos kalbos dar yra labai daug.
Pasak ŽEIT atstovės, neapykantos kalbą nelengva apibrėžti. „Didžiausia problema ta, kad nėra teisinio apibrėžimo. Pavyzdžiui, nesantaikos kurstymas yra labai aiškiai apibrėžtas, nes tai jau yra Baudžiamojo kodekso sritis ir už jį gresia baudžiamoji atsakomybė. Tačiau kalbant apie nesantaikos kalbą, angliškai vadinamą „hate speech“, situacija sudėtingesnė, nes tai – tikrai labai plati sritis. Tiek išraiškos priemonių gausa, tiek dėl įvairių niuansų“, – pabrėžia A. Gaidarovič.
Prie Europos Tarybos esanti organizacija ECRI (angl. „European Commission against Racism and Intolerance“) nesantaikos kalba vadina bet kokį stigmatizavimą, diskriminavimą, stereotipizavimą ir dar daugelį įvairiausių komunikacinių veiksmų, nukreiptų prieš bet kurią mažumą, socialines grupes ar atskirus, tam tikrai grupei priklausančius asmenis.
Anot A. Gaidarovič, pavyzdžių gali būti labai daug. „Tarkim, diskriminuoti pačiam bet kokią mažumą ar visuomenės grupę arba raginti diskriminuoti, stereotipizuoti, žeminti, niekinti ar įžeidinėti pačiam, arba raginti kitus tai daryti. Visi šie neigiami veiksmažodžiai patenka į nesantaikos kalbos sritį. Beje, kalbame ne tik apie tautines ar lytines mažumas. Turima omenyje ir lytis (išskirti ir neigiamai kalbėti apie moteris ar vyrus), taip pat negalia, amžius, religija ar rasė“, – vardija teisininkė.
Kokia nesantaikos kalbos situacija Lietuvoje?
2016 m. Europos Komisija ir didžiausios socialinių tinklų bendrovės („Facebook“, „Youtube“ ir kitos) pasirašė elgesio kodeksą. Įsipareigota kovoti su nesantaikos kalba socialiniuose tinkluose, todėl juose daugiau dėmesio ir pastangų skiriama jai eliminuoti. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė įsipareigojo skirti atstovą susitarimo priežiūrai ir konsultacijoms. Lietuvoje ja tapo ŽEIT.
„2016 m. mes įdiegėme monitoringą, kuris fiksuoja nesantaikos kalbos apraiškas socialiniuose tinkluose. Iš pradžių gaudavome daugiau kaip 6500 pranešimų kasdien. Stebėsena fiksuoja viešus žmonių komentarus, kuriuose naudojami raktiniai žodžiai, patenkantys į nesantaikos kalbos sritį. Jų yra daugiau kaip 70: tai ir mums visiems žinomas žargonas apie lytinę orientaciją, tautines mažumas ar kitų religijų atstovus, ir mažiau vartojami žodžiai, tačiau turintys aiškią neigiamą konotaciją. Socialiniams tinklams pradėjus įgyvendinti nesantaikos kalbos identifikavimo ir šalinimo politiką, mes gauname perpus mažiau pranešimų, tačiau šiuo metu vis tiek kasdien užfiksuojama daugiau kaip 3000“, – nesantaikos kalbos mastus vardija teisininkė.
Tai kelia pavojų visiems
Nesantaikos kalba kelia pavojų mums visiems, ne tik toms socialinėms grupėms, į kurias jos nukreiptos. Nesantaika – tai žinutė kiekvienam bendruomenės nariui apie grėsmes. Kartais, deja, tai atrodo toks kasdienis dalykas, kad tik retas susimąsto, ar netampa nesantaikos kalbos skleidėju.
Kaip pavyzdį ŽEIT atstovė pateikia nepakantumą neįgaliesiems. „Pavyzdžiui, vairuotojų nepakantumas važiuojamąja kelio dalimi su vežimėliu riedančiam neįgaliajam. Signalizuoja, replikuoja, nepagalvodami, kad šis žmogus taip važiuoja todėl, kad šaligatvių borteliai per aukšti, jog jis užvažiuotų. Toks visuomenės elgesys gali paskatinti žmogų izoliuotis, vengti viešumos. O taip gali atsitikti su bet kuriuo visuomenės atstovu, kurio negalia, tautiškumas, odos spalva, religija ar net lytis kitiems užkliūva. Štai kokių realių pavojų gali sukelti nesantaikos kalba“, – įspėja A. Gaidarovič.
Lietuvoje yra ne vienas pavyzdys, kuomet žmonės, viešai deklaravę savo netradicinę lytinę orientaciją, patiria daug sunkumų. Vienas naujausių – prisipažinęs žinomas aktorius patyrė izoliaciją ir atstūmimą, pasireiškusį ir profesinėje veikloje (sumažėjo užsakymų vesti renginius ir šventes).
Tokie pavyzdžiai, pasak teisininkės, rodo, kokios didelės įtakos nesantaikos kalba gali padaryti žmonėms.
Kaip mažinti nesantaikos kalbą?
ŽEIT atstovai įsitikinę: be maksimalaus informavimo ir prevencijos programų nesantaikos situacija kalbos Lietuvoje ilgai gali išlikti panaši, kokia yra dabar. A. Gaidarovič sako, jog ŽEIT pastebi, kad nesantaikos kalbos naujienų portaluose ar socialiniuose tinkluose mažėja, tačiau labai vangiai.
„Mūsų visuomenei dar taip pat reikia labai daug informacijos šia tema. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kasmet policija gauna daugiau kaip 20 tūkstančių pranešimų dėl nesantaikos kalbos. Lietuvoje 2017 m. nebuvo nė vieno. Kodėl mūsų visuomenė tokia pakanti nesantaikos kalbai? Todėl, kad pas mus nėra švietimo programų šia tema. O kitos šalys jau darželyje pradeda diegti programas, kurios vaikus moko nediskriminuoti ir neišskirti visuomenės narių pagal rasę, religiją, lytį ar kitais pagrindais“, – konstatuoja teisininkė.
ŽEIT ne tik stebi situaciją, bet ir organizuoja mokymus. Šiuo metu tarnyba kviečia į mokymus socialinius pedagogus ir socialinius darbuotojus. Jų iš viso bus 10.
Šiame straipsnyje išreikšta tiktai autoriaus nuomonė ir jam tenka visa atsakomybė už turinį. Europos Komisija neprisiima jokios atsakomybės už galimą pateiktos informacijos naudojimą.
Kas yra nesantaikos kalba?
Tai yra kalba, rašymas, gestai ar bet kokia kita verbalinės ir neverbalinės komunikacijos priemonė, kuria asmenys ar socialinės grupės diskriminuojamos pagal tokius požymius: rasę, religiją, etninę ir tautinę kilmę, lytį, negalią, seksualinę orientaciją ar lytinę tapatybę.
Kas yra nesantaikos kurstymas?
Nesantaikos (arba neapykantos) kurstymas yra viešas skleidimas (žodžiu, raštu) informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų), kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Žodžio laisvė ir nesantaikos kalba
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tačiau Konstitucija numato, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
Užsakymo nr.: PT_80333637