Praėjusių metų rudenį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centrui „Vilmorus“ atliekamoje apklausoje daugiau nei 90 proc. apklaustų respondentų tikino, kad paskutinio apsilankymo pas gydytoją metu nepatyrė jokio spaudimo neoficialiai susimokėti už gaunamas paslaugas. Tačiau visuomenėje vis dar gaji nuomonė, kad gydytojas gydys geriau, jei gaus dovanų. Dažnai ir artimieji rimčiau susirgus ragina nedvejoti, negailėti ir įteikti gydytojui vokelį. Tačiau taip elgdamasis retas pagalvoja, kad jo neoficiali dovana gali pridaryti daugiau žalos nei suteikti naudos. Pastarosios, beje, ir visai nebus – įsigilinus į gydytojo darbo subtilybes, supranti, kad ne nuo kyšio priklauso, kaip dirbs medikas, kokius metodus taikys ir kokie bus gydymo rezultatai.

Gydymas reglamentuojamas ir kontroliuojamas

Labai svarbia gydytojų darbo dalimi yra vadinamos gydymo schemos, algoritmai, kuriais visų pirma vadovaujasi medikai. Tai yra tarptautinių medikų organizacijų, geriausių tos srities specialistų sudarytos rekomendacijos, kokią gydymo veiksmų seką pasirinkti gydant konkrečią ligą. Lietuvos medikai savo darbe dažnai ir vadovaujasi šiomis rekomendacijomis, kurios didžiąja dalimi lemia gydymo planą ir jokie neoficialūs atsidėkojimai gydytojui negali to plano iškreipti.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas, prof. dr. Leonas Valius sako, kad gydymo schemas taiko įvairių medicinos sričių specialistai, gydantys endokrinines, onkologines, kraujotakos sistemos, infekcines ir kitas ligas.

„Jomis vadovaujasi ir šeimos gydytojai, skirdami pacientams kompensuojamuosius vaistus, skirtus gydyti lėtinėms ligoms, tokioms, kaip diabetas, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, epilepsija, neurologiniai sutrikimai ir kt. Tokius algoritmus tvirtina Valstybinė ligonių kasa. Priklausomai nuo konkrečios ligos, jos sunkumo vaistai kompensuojami 100 procentų arba 50 procentų. Yra ligų, pavyzdžiui, kaip šiuo metų šalyje siaučiantis gripas, kurioms gydyti vaistai nėra kompensuojami. Juos šeimos gydytojas skiria remdamasis savo žiniomis, kompetencija, klinikiniais įpročiais, pagal klinikinę situaciją ir tikrai negalvodamas apie iš paciento gautas dovanas“, – tikina profesorius L. Valius.

Gydymas nekeičiamas dėl dovanos

Šeimos gydytojo teigimu, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, šeimos medicinos klinikos turi savo vidaus taisykles. Tai įstaigos administracijos patvirtinti dažniausių ligų, dažniausių būklių aprašai ir jų gydymo rekomendacijos. Jei gydant pagal jas atsiranda kažkoks nepageidaujamas reiškinys, komplikacija, jei sunkiai sekasi įveikti ligą, atliekamas vidaus auditas ar kviečiamas konsiliumas. Bet ne siekiant kažką nubausti, o norint išsiaiškinti, ar gydytojas laikėsi nustatytos gydymo schemos, jei – ne, tai kodėl, gal gydymo standartą reikia patobulinti.

„Kaip matote, gydytojų darbas gydant vaistais – skiriant kompensuojamuosius vaistus, taip pat pasirenkant gydymo eigą yra gana reglamentuotas ir kontroliuojamas. Jo tikrai neapvers aukštyn kojomis jokios paciento dovanos. Greičiau jos gali pagadinti santykius tarp gydytojo ir paciento. Nes medikas paprastai tokioje situacijoje pasijunta pažemintas, pagalvoja, kad pacientas abejoja jo kompetencija ir nuoširdžiu noru visomis pastangomis padėti pasveikti“, – sako prof. dr. L. Valius.

Nuo šiol tiek medikai, tiek pacientai susidūrę su korupcija sveikatos apsaugos sektoriuje susidūrę gali pranešti policijai skambindami nemokamu bendruoju pagalbos telefonu 112.

Informacija parengta LR sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.