Miegamieji mikrorajonai ir jų aplinka

Viena didžiausių spragų biudžete, kandidato į merus teigimu, yra konkrečių sprendimų, orientuotų į gyvenamuosius rajonus, trūkumas. Nors lėšų biudžete yra numatyta kiekvienam miesto mikrorajonui, tačiau jos tėra simbolinės.

„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pabrėžia, kad pagrindinis akcentas turėtų būti miegamieji rajonai ir jų aplinka. Deja, bet Vilniaus miesto biudžete tam lėšų numatyta yra labai mažai: 19 mikrorajonų ir jų aplinkos tvarkymui skirta apie 500 tūkst. eurų, kai, pavyzdžiui, senamiesčio tvarkymui – 900 tūkst. eurų”, – dėsto V. Sinkevičius ir priduria, kad sprendimai ir jiems skirtos lėšos yra ypač būtini, mat miegamųjų rajonų gyventojai šiandien jaučiasi pamiršti.

Ši 0,5 mln. eurų suma atrodo dar mažesnė, jeigu ją lyginame su lėšomis, skirtomis Vilniaus miesto mero ir savivaldybės darbų viešinimui. „Viešinimui yra suplanuoti 320 tūkst. eurų. Tai yra labai didelė suma, pavyzdžiui, ekonomikos ir inovacijų ministerija tam pačiam tikslui praėjusiais metais skyrė vos 3000 eurų”, – atkreipia dėmesį V. Sinkevičius. Tai sudaro įspūdį, kad Vilniaus savivaldybei yra kur kas svarbiau darbus išviešinti, o ne atlikti.

Transportas ir susisiekimas

V. Sinkevičius pastebi, kad nepaisant 8 mln. eurų, skirtų sankryžoms renovuoti bei automatinei šviesoforų sistemai diegti, kelių tiesimui ir jų būklei gerinti suplanuotos lėšos nėra pakankamos.

„Apie 30 proc. kelių Vilniuje yra prastos būklės, o žvyrkelių yra net 500 kilometrų. Visam tam yra numatyti vos 800 tūkst. eurų. Ši labai maža suma reiškia, kad kelių kokybė Vilniaus mieste toliau blogės”, – teigia ministras ir priduria, kad, norėdami gerinti situaciją, asfaltavimui ir kelių priežiūrai turėtume skirti mažiausiai 2,5 mln. eurų. Užbėgdamas į priekį, kandidatas teigia, kad papildomų lėšų šiems darbams būtų galima surasti pasitelkiant ES paramą.

Mažai pinigų iš biudžeto numatyta skirti ir mikromobilumui mieste gerinti. „Dviračių takų projektavimui ir dviračių takų žymėjimui lėšų nėra numatyta, o dviračių takų planuojama nutiesti apie 22 kilometrus. Nuo bendro asfaltavimo biudžeto tam bus skiriama mažiau nei 1 proc. Tai reiškia, kad dviračių takų mieste nedaugės ir tik kai kuriose vietose, kur takų būklė bus ypač bloga, jie bus remontuojami”, – aiškina V. Sinkevičius.

Anot kandidato į Vilniaus merus, viešojo transporto vežėjams skirti 46,5 mln. eurų tik patvirtina sostinės viešojo transporto nuostolingumą, tačiau pačios problemos nesprendžia. Žinant tai, kad tik 24 proc. vilniečių naudojasi viešuoju transportu, o iš 104 maršrutų, tik 5 buvo pelningi, galima teigti, kad ne viešojo transporto kaina vilniečiams yra svarbiausia, o jo patogumas, dažnumas ir kiti aspektai.

Darželiai, bešeimininkiai pastatai ir kitas NT turtas

7,2 mln. eurų iš savivaldybės biudžeto yra numatyta skirti privatiems darželiams. Vis tik šią darželių trūkumo problemą sostinėje, ekonomikos ir inovacijų ministro teigimu, galima spręsti ne vienu būdu, pavyzdžiui, galima statyti naujus valstybinius darželius arba juos įkurti renovuotuose bešeimininkiuose pastatuose.

„Nuo pamatų pastatyti visiškai naują darželį kainuoja apie 3,5–4 mln. eurų. Tuo tarpu renovuoti bešeimininkį pastatą, kurių Vilniaus savivaldybėje yra apie 180, atsieina 800–900 tūkst. eurų”, – teigia V. Sinkevičius, tačiau patikslina, kad jo rekomendacija – ne atsisakyti privatiems darželiams numatytų lėšų, tačiau dalį jų skirti naujiems valstybiniams darželiams. Taip Vilniaus savivaldybė dirbtinai neskatintų privačių darželių atsiradimo, kurie yra neįperkami nemažai daliai šeimų, gaunančių net didesnes nei vidutines pajamas.

Ministras atkreipia dėmesį, kad šiame biudžete bešeimininkiam turtui yra skiriami 300 tūkst. eurų. Vis dėlto, tiek šias lėšas, tiek ir pačius pastatus būtų galima efektyviau panaudoti ir išnaudoti. „Jei savivaldybė neturi kaip panaudoti šių pastatų, juos galima realizuoti aukciono būdu ir taip gauti papildomų pajamų. Mano nuomone, dalį to turto būtų galima sutvarkyti ir sukurti puikią erdvę startuoliams, nes, pavyzdžiui, „Vilniaus Tech Park” yra tiesiog perpildytas. Juos taip pat galima renovuoti ir įkurti darželius”, – sprendimus siūlo V. Sinkevičius.

ES parama ir žemės mokestis

2019 metų biudžete, kaip ir įprastai, daugiausia lėšų bus surenkama iš gyventojų pajamų mokesčio. Vis tik, ekonomikos ir inovacijų ministro teigimu, daugiau lėšų į biudžetą būtų galima surinkti pirmiausia pakeliant komercinės žemės mokestį.

„Palyginus su Talinu, žemės mokestis į Vilniaus biudžetą surenka vos 3,5 mln. eurų, kai tuo metu Estijos sostinei tai atneša 25 mln. eurų. Vilnius per šiuos ketverius metus tapo savotiška oaze prekybos centrams kurtis ir už tai mokėti juokingai mažą žemės mokestį”, – teigia V. Sinkevičius ir pažymi, kad Vilniuje šis mokestis yra mažesnis nei Šiauliuose, Kaune ar Klaipėdoje.

Antroji galimybė būtinoms lėšoms surasti – ES parama. „Šiam periodui Vilniui buvo skirta 300 mln. eurų, tačiau tik 6 proc., t. y. 18 mln. eurų, buvo panaudota”, – teigia V. Sinkevičius ir pažymi, kad už šiuos pinigus būtų galima tiesti kelius, pabaigti aplinkkelio darbus, tvarkyti miegamuosius rajonus ar skirti lėšų stadiono statyboms.

Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politinės kampanijos sąskaitos.