Dėl spragų nukenčia gyventojai
„Šiandien matome tokias problemas, kaip dažni vystytojų ir bendruomenių ginčai. Bendrasis miesto planas turi labai daug spragų, kuriomis naudojasi vystytojai, o savivaldybė iškilusias problemas tiesiog nustumia nuo savęs”, – apie svarbiausią Vilniaus dokumentą pasakoja ministras ir priduria, kad gyventojai yra silpnoji nesutarimo pusė, kuri dažniausiai pralaimi teisinius ginčus.
Pasak V. Sinkevičiaus, dialogas su gyventojais nėra vedamas, o skaudžių to pasekmių Vilniaus mieste netrūksta. Kaip pavyzdį ministras pateikia Šeškinės mikrorajoną, kuriame šalia mažaaukščių namų statomas daugiaaukščių kompleksas. Papildomu 1000 gyventojų išaugęs mikrorajonas susidurs su spūsčių ir automobilių parkavimo problemomis, mat ši gyvenvietės dalis nėra pritaikyta dideliam srautui. Be to, aukšti pastatai užstos individualius namus.
Nors bendrasis planas toli gražu nėra tobulas, Vilniaus miesto taryba priėmė sprendimą nerengti naujo bendrojo plano, tačiau detalizuoti jau esamą. Kaip teigia urbanistas Martynas Marozas, tai kuria vieną pagrindinių problemų – dokumentas tampa vis sudėtingesnis.
„Sprendimas detalizuoti planą, kartais net iki sklypo lygmens, gali atrodyti logiškas. Tačiau tada pasirodo visas plano kompleksiškumas ir jis tampa toks sudėtingas ir griozdiškas dokumentas, kad jį išanalizuoti užtrunka dar daugiau laiko. Tai kelia pyktį bendruomenėms. Žmonės nežino, ką šis dokumentas gali“, – pasakoja urbanistas. Dažnu atveju tokie konfliktai tarp bendruomenių ir vystytojų „užšaldo“ investicijas ar teritorijos reformaciją.
Dar viena bendrajame plane užprogramuota problema, anot V. Sinkevičiaus, galimybės prekybos centrams plėstis laisvai, dėl kurių Vilnius tampa didelių prekybininkų rojumi. Pasak M. Marozo, didieji prekybos centrai daro neigiamą įtaką miestui, todėl jų plėtrą būtina kontroliuoti. „Pasaulinėje praktikoje jau gana seniai yra identifikuota, kad dideli prekybos centrai daro žalą miesto smulkiajam ir vidutiniam verslui“, – teigia architektas.
Siūlo išnaudoti miesto potencialą – tuščias teritorijas
Urbanisto Martyno Marozo teigimu, pagrindinė Vilniaus bendrojo plano problema – numatytas per didelis skaičius teritorijų, kuriose galima miesto plėtra. Dėl šios priežasties statybos vykdomos beveik visur, o koncentracija mieste nevyksta. Eksperto teigimu, neišnaudojant esamų tuščių miesto vietų, naujų ir mažo tankumo teritorijų planuoti nereikėtų.
„Infrastruktūros išlaikymo kaštai miesto biudžetui ateityje bus dar didesnė našta, nes teritorijos, turinčios ypatingai mažą gyventojų skaičių, pavyzdžiui, mažiau negu trisdešimt gyventojų hektare, neatsiperka. Tai reiškia, kad kiekvienas nutiestas metras asfalto, kiekvienas kanalizacijos vamzdis, kiekvienas paleistas autobusas kainuoja ir yra dotuojamas iš kompaktiškiau ir glaudžiau gyvenančių žmonių“, – teigia architektas.
Ekonomikos ir inovacijų ministro teigimu, Vilnius, stipriausias šalies miestas, auga labai lėtai, t. y. apie 1000 gyventojų kasmet. Vis dėlto, Vilniaus bendrajame plane miesto plėtra planuojama taip, lyg sostinė kasmet išaugtų dvigubai, t. y. neatsižvelgiant į esamus gyventojų ar paties miesto poreikius.
„Tai ta pati klaida, kurią prieš 10 metų padarė prieš tai buvęs meras, leisdamas plėstis neribotai, sukeldamas žmonių lūkesčius, bet tuo pat metu neišnaudodamas esamo miesto potencialo. Nebuvo numatyta skirti daugiau resursų mikrorajonams, pavyzdžiui, Naujamiesčiui, kuriame yra pakankamai vietos, stovi senos gamyklos, o jų vietoje būtų galima pastatyti naują namą, kuriame, tikriausiai, norėtų gyventi ne vienas vilnietis“, – tvirtina V. Sinkevičius.
Įtvirtinus galimybę plėtrą vykdyti beveik visame mieste, pasak ekonomikos ir inovacijų ministro, nekilnojamojo turto vystytojams sudaromos neribotos galimybės. „Jeigu vystytojams leidžiama plėstis visur – tai jie ir plečiasi ne ten, kur siūlo miesto savivaldybė, o ten, kur nori ir gali plėstis, nes tai jiems leidžia bendrasis miesto planas“, – aiškina V. Sinkevičius.
Kandidato į Vilniaus merus siūlymu, sostinės mikrorajonuose reikia skatinti konversiją – pertvarkyti neefektyviai naudojamas, apleistas teritorijas. Pristabdžius naujų rajonų plėtrą ir vietoje to atsigręžus į esamus mikrorajonus, kuriuose yra didelės plėtros galimybės, nebedidėtų ir miesto skola. „Vilnius yra vienas labiausiai prasiskolinusių miestų, todėl priėmus dabartinį bendrąjį planą, skolos dar labiau smaugtų Vilnių. Plėtra vėl būtų neribojama, o leidimą gavę vystytojai vėl plėstųsi į tolimesnes teritorijas, naujus mikrorajonus. Tuo tarpu Šeškinė, Fabijoniškės, Lazdynai, Karoliniškės butų dar labiau užmiršti.
Esamuose rajonuose plėtrą reikėtų vertinti individualiai
V. Sinkevičiaus teigimu, remiantis dabartinio miesto plano galimybėmis ir spragomis, daugiaaukštis namas gali iškilti tokiuose rajonuose kaip Žvėrynas ar Antakalnis bei uždengti gyventojams vaizdą į žaliąją zoną. Tam, kad tokių situacijų būtų išvengta, o nauji projektai atspindėtų mikrorajono identitetą, kiekvieną rajoną reikėtų planuoti atskirai.
„Kiekvienam Vilniaus rajonui bendrasis planas turėtų būti pritaikomas individualiai, o ne subendrinant plėtros vaizdą, pateisinant galimybes laisvai plėstis bendruomenių sąskaita bei tuo pačiu neįtraukiant miesto vietų, kuriose galima plėtoti infrastruktūrą“, – sako ministras.
Pasak M. Marozo, ši problema išryškina dar vieną bendrojo miesto plano trūkumą – nenuoseklumą. „Visam miestui turime koncepciją, kuri yra pakankamai bendra. Pagrindimo, kodėl yra priimamas vienas ar kitas sprendimas, nėra. Trūksta viduriniojo lygmens, kuriame būtų aiškiai išdėstoma, kodėl konkretus rajonas yra planuojamas taip, o ne kitaip, kodėl vieni planavimo principai yra taikomi Žvėryne, o kiti, pavyzdžiui, Šeškinėje. Jeigu Šeškinėje galime pastatyti daugiaaukštį ir jis neatrodys kaip kažkoks svetimkūnis, tai pabandykite tai padaryti Žvėryne“, – sako urbanistas.
Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politinės kampanijos sąskaitos.
Užsakymo nr.: PT_80284043