Vasario 4 – 9 dienomis Lietuvos mokyklose ir bibliotekose vyks Saugesnio interneto savaitės renginiai, kuriuose vaikai ir suaugę bus mokomis išvengti grėsmių virtualioje realybėje.
O kaip atrodo šios grėsmės? Štai viena jų. Patarimo klausia paauglė: „Man 13 metų, turiu vaikiną, kuris internetu siunčia man pilvo preso nuotraukas, o manęs prašo atsiųsti nuotraukų, kuriose aš būčiau tik su liemenuku. Ir noriu siųsti, ir ne. Bijau, kad kam nors parodys. Kaip man elgtis?“.
Šį atvejį ekspertai pavadintų „sekstingu“. „Sekstingas“ – tai dalijimasis intymaus turinio žinutėmis arba vaizdais. Dažnai tai lyg ir labai sąmoningas veiksmas, kai vaiko, paauglio draugas ar draugė prašo atsiųsti šiek tiek apsinuoginusio nuotrauką. Vaikas tą nuotrauką sąmoningai išsiunčia, bet paskui nebegali sukontroliuoti, kur ji atsidurs“, – pasakoja „Vaikų linijos psichologė, savanorių mokytoja Jurgita Smiltė Jasiulionė.
Elekroninės patyčios ir savižala
„Sekstingas“ lengvai virsta elektroninėmis patyčiomis. Vaiko lūpomis situacija skamba taip: „Man pradėjo rašinėti mergaitė apie mano išvaizdą. Anksčiau, kai man buvo 11 metų, siunčiau jai nuotraukas, kuriose negražiai atrodau. Tuomet dar visais pasitikėjau. Dabar ji siunčia tas nuotraukas visiems ir iš manęs juokiasi, ir niekas neklauso, kad tai senos nuotraukos. Tėvai tik pasijuokė, kad nieko tokio“.
„Čia situacija prasideda nuo neapgalvoto, iki galo pačios paauglės neįvertinto veiksmo, kuris pereina į kito žmogaus norą jai sąmoningai pakenkti ir pažeminti, – komentuoja J. S. Jasiulionė. – Mokyklose didelis patyčių mastas ir jos persikelia į interneto erdvę“.
„Paramos vaikams centro“ vadovė psichologė psichoterapeutė Aušra Kurienė primena, kad vos kelių metukų vaikai internete susiduria ir su pornografiniu turiniu. Tai pavojingiausia patiems mažiausiems. „Vos 4 – 6 metų vaikai kartais atsitiktinai sugeba surinkti skaičių kombinacijas ir užeiti į suaugusiems skirtas svetaines. Mažiems vaikams šie vaizdai gali pakenkti, sutrikdyti psichinį integralumą“, – kalba A. Kurienė.
Paaugliams, anot pašnekovės, didelė grėsmė kyla dėl kontaktų su suaugusiais, kurie virtualioje erdvėje apsimeta vaikais. „Vaikai su apsimetėliais internete susidraugauja, tuomet būna prašomi nusirengti prieš kameras, susitikti, rezgami įvairius planai“, – pasakoja A. Kurienė.
J. S. Jasiulionė priduria, kad pavojingas ir paauglių lankymasis savęs žalojimą, anoreksiją propaguojančiose svetainėse. „Paprastai tokios informacijos ieškoma sąmoningai. Paaugliai nežino, kaip elgtis sudėtingoje situacija, ir ieškodami išeities susiduria su informacija, kuri skatina žalingą elgesį“, – aiškina pašnekovė.
Įžvelgia grėsmes
„Visų pirma, tėvams reikia domėtis, ką vaikai veikia internete, kalbėtis apie tai, kokios grėsmės čia jų tyko. Nenumoti ranka, kad vaikas prie kompiuterio, ir ramu, nes tai gali turėti sunkių pasekmių“, – įsitikinusi A. Kurienė.
Švietimo informacinių technologijų centro užsakymu „Spinter“ atliktos apklausos „Kiekybinis internetu besinaudojančių tėvų ir paauglių nuomonių tyrimas“ (2018 m. 11 mėn.) rezultatai rodo, kad 71 proc. respondentų domisi, ką jų vaikas veikia internete. 22 proc. tyrimo dalyvių kartais smalsauja, kuo jų atžala užsiima internete. 7 proc. pripažino nesukantys galvos dėl vaikų veiklos virtualioje erdvėje.
Tėvai dažniau domisi vaiko veikla internete, kuomet mato daugiau jame kylančių grėsmių. 83 proc. besidominčių savo jaunėlių veiksmais internete mano, kad pasauliniame tinkle vaikams gresia susidūrimas su neteisėta ir žalinga informacija. 75 proc. mato priekabiavimų ir patyčių grėsmę. 68 proc. mano, kad gali būti sunku kontroliuoti naudojimosi laiką, gali formuotis priklausomybės. Du trečdaliai repondentų įžvelgia grėsmę, kad bus atskleisti vaiko duomenys ir kad vaikas susidurs su seksualinio pobūdžio pokalbiais, bus siekiama jį išvilioti susitikti su nepažįstamaisiais.
Pagalba vaikams – išmanūs tėvai
„Kartais tėvai ar seneliai didžiuodamiesi sako, kad nežino, pavyzdžiui, kas tas feisbukas“, – pastebi A. Kurienė. – Visgi, jeigu namie yra paauglys, reiktų pakeisti tokį savo nusistatymą“.
„Patarčiau nors kažkiek pasidomėti, ką gi reiškia nuolat minimi žodžiai „geiminti“, „sharinti“, „laikinti“, „feisbukas“ ar panašiai. Nieko apie tai nežinant, ir vaikams patarti ar pagelbėti tam tikrose situacijose bus labai sunku. Galima suorganizuoti šeimos valandėles, kai vaikai moko tėvus ar senelius naudotis skaitmeninėmis technologijomis“, – siūlo asociacijos „Langas į ateitį“ ekspertė Rita Šukytė.
Ji primena, kad yra ir techninės galimybės apsaugoti vaikus nuo žalingo interneto turinio. „Tačiau dažniausiai jos apsiriboja tam tikrais uždraudimais pasiekti konkretų turinį, netinkamą mažamečiams vaikams. Apie šias priemones daugiausia galima sužinoti kreipiantis į savo ryšio tiekėjus. Tačiau techninės užkardos tinka tik mažiesiems. Vyresnieji, jei tik nori, išmoksta jas apeiti, arba naudojasi internetu pas draugus, kur tokių apribojimų nėra“, – teigia pašnekovė.
Ji priduria, kad šiemet vasario 4 – 9 dienomis vyksiantys Saugesnio interneto savaitės mokymai bus skirti tiek vaikams, tiek tėvams. Bus aptariamos temos: ką reiškia būti saugiam internete, kokias nuotraukas galima skelbti socialiniuose tinkluose, o kokių ne, kaip kurti saugius slaptažodžius ir pan.
J. Stefanovič tėvams pataria kuo ramiau reaguoti į pasakojimą apie elektronines patyčias ir kitus išgyvenimus virtualiame pasaulyje, ir suprasti – jei vaikas pasakoja, vadinasi jam pačiam sunku išspręsti situaciją.
Taip pat patariama nespręsti elektroninų patyčių situacijos vietoj vaiko, o spręsti kartu su juo. T.y. derinti veiksmus, susitarti, ką daro pats vaikas, o ką gali padaryti suaugęs.
Venkite priekabiautojų ir saugokite įrodymus
Vaikams, susidūrusiems su patyčiomis internete, patariama informuoti apie tai tėvus, globėjus ar mokytojus.
Taip pat - nereaguoti į jokius bandymus susisiekti, neatsakinėti į žinutes, skambučius, e. laiškus, kuriais siekiama trukdyti ar reikalaujama atkreipti dėmesį. Atsakymas, dėmesio atkreipimas skatina tęsti patyčias.
Be to, reiktų nepanaikinti žinučių. Jeigu žinutėmis siekiama pasityčioti, įbauginti, užpulti, jas reikia išsaugoti ir pateikti policijai ar kitai organizacijai kaip įrodymus.
Rekomenduojama užblokuoti telefono numerį, iš kurio gaunamos nemalonios žinutės ar skambučiai. Taip pat internete, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose galima „užblokuoti“ įžeidinėjantį asmenį, pakeitus savo privatumo nustatymus.
Ir, be abejo, reikia vengti vietų elektroninėje erdvėje, kur galima sutikti skriaudėjus. Pavyzdžiui, jeigu priekabiaujama žaidžiant internetinį žaidimą, reikia susirasti kitą vietą ar būdą, kaip galima žaisti šį žaidimą ar paieškoti kitų žaidimo partnerių.
Be to, svarbu kalbėtis su žmonėmis, kuriais pasitiki. Pokalbis su tėvais, draugais, mokytojais ir kitais žmonėmis, kuriais pasitiki yra puikus būdas pradėti spręsti elektroninių patyčių situaciją. Taip pat visuomet galima paskambinti ar parašyti į „Vaikų liniją“ arba „karštąją liniją“ (www.draugiskasinternetas.lt)..
Šiemet Saugaus interneto savaitės partneris – projektas „Prisijungusi Lietuva“ ( „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“). Jį įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Užsakymo nr.: PT_80254563