Už pirminės sveikatos apsaugą yra atsakingos savivaldybėms priklausančios poliklinikos ir ligoninės. Dalis sveikatos apsaugos politikos – įkainiai už poliklinikų ir ligoninių suteikiamas paslaugas, vaistų kompensavimas ir kt. – priklauso nuo sveikatos apsaugos ministerijos. Tačiau Vilniaus miestas yra tiesioginis aštuonių poliklinikų ir trijų ligoninių savininkas. Čia sostinė turi įsipareigojimus miestiečiams ir kartu – teises tvarkingai ir efektyviai valdyti šias įstaigas.
Tikslas – diagnozuoti ligas per dieną ir ilginti gyvenimo trukmę
Anot konservatoriaus, kai kurios medikų bendruomenės kritiškai žvelgia į šį sprendimą sakydamos, kad nustatyti ligas taip greitai neįmanoma. D. Kreivys sutinka, kad iš tiesų ne visas ligas galima diagnozuoti ir gydymą paskirti per vieną dieną. Tačiau net ir sudėtingesnių ligų diagnostika ir tyrimai turėtų trukti savaites, o ne mėnesius, kaip yra šiuo metu.
„Dirbdami versle vadovaujamės Pareto dėsniu, kuris teigia, kad įdėdamas 20 proc. pastangų, gali išspręsti 80 proc. problemų. Likusius 20 proc. sprendžiame įdėdami 80 proc. pastangų. Panašiai yra ir čia: 80 proc. ligų galima nustatyti per vieną dieną – tokias, kurios yra nereikšmingos ir galima greitai išgydyti. Be abejo, likusiais 20 proc. atvejų, kur reikalinga sudėtingesnė diagnostika, laiko prireiks daugiau. Tad nustatykime tikslą ir artėkime prie jo. Jei per dvejus metus priartėsime prie trijų ar dviejų dienų diagnostikos trukmės – gerai, tuomet dirbsime toliau“, – kalba kandidatas į Vilniaus merus ir priduria, kad kartu su medikų bendruomene galima rasti sprendimą, kaip padėti žmogui ir medicinos paslaugas teikti ne prasčiau ir ne lėčiau nei privačiose klinikose.
Antrasis rodiklis, kuriuo reikėtų matuoti medicinos paslaugų kokybę – pacientų gyvenimo trukmė. Šį matą naudoja gydymo įstaigos išsivysčiusiose šalyse ir tarptautinės organizacijos: Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ir kt. „Mūsų šalyje šis rodiklis vis dar nėra matuojamas, o lietuvių gyvenimo trukmė, ypač – vyrų, yra viena trumpiausių Europos Sąjungoje. Gydymo įstaigos Vilniuje turi būti įsipareigojusios, kad jų pacientų gyvenimo trukmė didėtų“, – tikina D. Kreivys.
Poliklinikų valdymas – pagal privačių klinikų pavyzdį
Anot D. Kreivio, norint pasiekti šių tikslų, reikėtų nuosekliai įvykdyti kelis pertvarkos etapus. Pirmiausia – sustyguoti Vilniaus poliklinikų ir ligoninių valdymą atsižvelgiant į gerąsias praktikas, kuriomis vadovaujasi privačios klinikos Lietuvoje ir pasaulyje.
„Šiandien Vilniuje turime aštuonias poliklinikas, kurios yra labai skirtingos. Man yra tekę lankytis kai kuriose jų, detaliai susipažinti su valdymu ir situacija. Vienos yra neblogai besitvarkančios, turinčios labai daug žinių ir padariusios gerų valdymo sprendimų, kitos – labai prastos. Jos tarpusavyje nesidalija patirtimi, visos turi savo buhalterijos, teisės, viešųjų pirkimų skyrius. Tad pirmiausia turėtume visus resursus sujungti po vienu stogu, kad galėtume atsisakyti besidubliuojančių administracinių funkcijų. Kaunas žengė tuo keliu, sujungė visas poliklinikas ir pradėjo funkcijų išgryninimą – tai leidžia taupyti.
Taip pat greičiausiai nėra tikslinga visose poliklinikose turėti vienodą brangią aparatūrą. Galbūt sutelkiant visus resursus galima turėti keturis ar penkis – dėl skaičiaus dar reikėtų nuspręsti – gerus medicininių tyrimų centrus, kur tyrimai pacientams būtų atliekami greitai, kokybiškai ir išsamiai. Taip pat reikėtų sutelkti visus kompetentingus gydytojus specialistus į vieną duomenų sistemą, kad pacientai būtų aptarnaujami kaip įmanoma greičiau ir profesionaliau“, – siūlymus vardija Seimo narys.
D. Kreivys pastebi, kad poliklinikas ir ligonines Vilniuje dažniausiai valdo geriausi gydytojai. Iš tiesų, Seimo nario manymu, geriausi gydytojai turėtų daryti tai, ką labiausiai išmano – gydyti žmones, o ne užsiimti administraciniais darbais – rūpintis finansais, personalo atranka, viešaisiais pirkimais. Dažniausiai čia ir iškyla problemos.
„Pasaulyje yra tokia specialybė – sveikatos vadybininkas. Tai – žmogus, kuris turi kompetencijas medicinos srityje ir yra įgijęs vadybinių žinių. Medicinos įstaigas turėtų valdyti tokie asmenys, kurie geba sėkmingai pritaikyti medicinos ir vadybos principus“, – pažymi D. Kreivys ir priduria, kad jo tikslas nėra pakeisti visus gydymo įstaigų vadovus – šiuo metu Vilniuje yra puikių gydytojų, gerai vadovaujančių poliklinikoms ir ligoninėms – jie ir turėtų likti savo pareigose.
Aukštesni atlyginimai šeimos gydytojams ir e-konsultacijų centrai
D. Kreivio teigimu, gydymo procese svarbiausia grandis yra bendrosios praktikos, arba kitaip – šeimos gydytojai, nuo kurių priklauso, kokie pacientų srautai formuosis pas specialistus. Tačiau šeimos gydytojai yra suinteresuoti bet kokia kaina išlaikyti prisiregistravusius pacientus, nes nuo jų kiekio tiesiogiai priklauso medikų atlyginimas.
„Protinga būtų pakeisti atlygio sistemą: iš lėšų, sutaupytų pertvarkius poliklinikų administravimą, padidinti bendrosios praktikos gydytojų atlyginimus, kelti kvalifikacijas, kad jie patys galėtų išspręsti smulkesnius pacientų sveikatos sutrikimus. Tai leistų per vieną dieną nustatyti ligą ir paskirti gydymą. Kraujo tyrimai būtų atliekami labai greitai, bendrosios praktikos gydytojas tokius duomenis turėtų gauti ne tik tą pačią dieną, bet per 20-30 minučių“, – sako Seimo narys.
Anot D. Kreivio, reikšmingą vietą pirminės sveikatos priežiūros sistemoje turėtų užimti e-konsultacijos. Tokios sistemos jau veikia Švedijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse. TS-LKD atstovas į Vilniaus merus įsitikinęs, jog tokių sistemų naudą įvertintų ir Lietuvos gyventojai.
„Vienas mano bičiulis pasakojo, jog prieš kelias savaites vakare sukarščiavo jo vaikas. Paskambinęs į Santaros klinikas sužinojo, kad ten jo vaiko greitai neapžiūrės, tuomet nuvažiavo į Antakalnio polikliniką. Ten išvydo didžiulę eilę, kurioje laukė žmonės su didesniais sveikatos sutrikimais, ir galiausiai apsisukęs su karščiuojančiu vaiku grįžo į namus.
Tokiu atveju visą parą veikiantis e-konsultavimo centras būtų labai reikšminga pagalba. Paprastu ar vaizdo skambučiu būtų galima susisiekti su šiame centre dirbančiu gydytoju, kuris konsultuotų pakilusios kūno temperatūros ar kitų simptomų klausimais. Didžiuliam kiekiui žmonių nesudėtingas problemas būtų galima išspręsti išrašant elektroninį receptą, jei reikia – matant laisvas vietas gydytojų specialistų grafike, nukreipti tiesiai pas juos. Atvykę pacientai nebeturėtų laukti eilėse, iškart gautų medicinos paslaugas. Tai – paprasti dalykai: šiek tiek elektronikos ir gryna vadyba“, – tikina D. Kreivys ir pažymi, kad nesiūlo iškart griauti dabartinės sistemos – pakaktų pagal gerąsias praktikas pertvarkyti vienos poliklinikos valdymą ir įvertinus rezultatus pamažu atnaujinti visą tinklą.
„Tokia pertvarka – ne vienerių metų klausimas, bet pokytis turi būti, žmonės turi jį jausti“, – įsitikinęs politikas.
Užsakymo nr.: PT_80238729