Nauja ekonomikos kryptis
Iki šiol ekonomika buvo suprantama kaip „imk, gamink, išmesk“ procesas: produktams gaminti yra imami gamtos ištekliai, naudojama energija, teršiamas oras, o atliekos pašalinamos pigiausiu būdu – tiesiog išmetant. Tai – pats neefektyviausias, prasčiausias gamybos būdas, todėl visame pasaulyje tapo svarbu rūpintis ne tik aplinkosauga, bet ir ekonomika.
„Žiedinė ekonomika – tai uždaras ciklas, kai didelis dėmesys skiriamas prevencijai, ekologiškam gaminių projektavimui, o gamybos metu susidariusios liekanos arba grąžinamos į tą pačią gamybą, arba nukreipiamos kaip žaliavos kitiems gaminiams gaminti, po vartojimo susidariusios atliekos panaudojamos antrą kartą arba yra perdirbamos ir vėl virsta žaliavomis”, – aiškina Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė.
Viskas prasideda nuo planavimo – pačios sistemos ir medžiagų dizaino. „Žiedinės ekonomikos siekis yra kurti medžiagas, kurios būtų ilgaamžės, lengvai perdirbamos, atnaujinamos ar pataisomos, o maksimalus tikslas – praktiškai neturėti atliekų. Tai yra sudėtingas, tačiau įgyvendinamas siekis“, – sako VšĮ „Žiedinė ekonomika“ vadovas Domantas Tracevičius.
Perėjimas prie žiedinės ekonomikos
Kaip pasakoja A. Bagočiutė, siekiant šalyje įtvirtinti žiedinės ekonomikos principus, yra numatyta įvairių paskatų ir priemonių, pavyzdžiui, planuojama organizuoti atskirą maisto atliekų surinkimą, sudaryti teisines ir finansines sąlygas pakartotinio daiktų panaudojimo centrams steigtis, įpareigoti gamintojus ir importuotojus finansuoti gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą iš mišraus komunalinio atliekų srauto ir dar daugelis kitų.
Tokių priemonių įgyvendinimas, pasak Atliekų politikos grupės vadovės, padėtų racionaliau naudoti išteklius bei subalansuoti verslo plėtrą. „Jei vienai įmonei susidariusios atliekos yra puiki žaliava – turime tai protingai išnaudoti. Augant gyventojų skaičiui, auga ir žaliavų paklausa, o jų gavyba ir naudojimas daro didelį poveikį aplinkai“, – teigia A. Bagočiutė.
Stabdo vartotojiškumą
Paprasčiausias žiedinės ekonomikos pavyzdys, pasak D. Tracevičiaus, – Lietuvoje puikiai veikianti depozito sistema. „Produktas atsiranda rinkoje, jis suvartojamas, o likusi medžiaga yra perdirbama.
Kalbėdami apie šiek tiek sudėtingesnius procesus, galime įvardyti ir dalijimosi sistemas, pavyzdžiui, įrankių, automobilių, rūbų nuomą, kopijavimo, valymo paslaugas. Jei vienas daiktas yra naudojamas intensyviai ir yra išnaudojamas visas jo potencialas, tada sumažėja išlaidos, saugomi gamtos resursai ir pan.“, – sako „Žiedinė ekonomika“ vadovas.
Jam antrina ir A. Bagočiutė, kuri teigia, kad žiedine ekonomika siekiama mažinti atliekų kiekius ir gaminti naujus gaminius ne tik iš naujų žaliavų, bet ir maksimaliai panaudoti susidariusias atliekas. „Tai nėra visiškai nauja mintis. Jau nuo seno iš surinktos makulatūros buvo gaminami nauji gaminiai, pavyzdžiui, tualetinis popierius, vyniojimo popierius, lentpjūvėse susidariusios skiedros sėkmingai panaudojamos baldų plokščių gamyboje ir t.t.“, – aiškina Aplinkos ministerijos atstovė.
Dažnai kalbant apie resursų taupymą, užsimenama apie taisymą – alternatyvą naujo daikto pirkimui. Tačiau dažnu atveju taisyti daiktą kainuoja tiek pat arba net brangiau nei nusipirkti naują, todėl šiuo atveju, pasak D. Tracevičiaus, yra reikalingi sprendimai valstybės lygmeniu, pavyzdžiui, PVM panaikinimas taisymo paslaugoms.
„Ne vienoje Europos Sąjungos šalyje yra taikomi tokie sprendimai, todėl tai nebūtų jokia naujovė ar labai sudėtingai įgyvendinamas procesas. Avalynės, drabužių ar buitinės technikos taisymas taptų pigesnis ir skatintų žmones neišmesti daiktų“, – sako pašnekovas.
Prikels antram gyvenimui
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) Aplinkosaugos specialisto Mariaus Banaičio teigimu, kaip tik šiuo metu yra ruošiama nauja paslauga, kurios vizija – žmonėms nereikalingus daiktus prikelti antram gyvenimui ir visiškai nemokamai juos atiduoti naujiems šeimininkams.
„Tai, kas vienam yra visiškai nereikalinga, kitam gali būti labai įdomu ir naudinga. Savo atliekų aikštelėse ruošiame naują paslaugą. Įvairūs nereikalingi daiktai, buitinė technika, baldai, patekę pas mus, bus pataisomi, o žmonės, kurie galbūt negali jų įsigyti ar ieško kažko išskirtinio, turės galimybę daiktus tiesiog pasiimti”, – pasakoja M. Banaitis ir priduria, kad tai bus lengvai pataisomi ir pakartotiniam naudojimui tinkami daiktai.
Kaip prisidėti prie žiedinės ekonomikos?
Aplinkos ministerijos duomenimis, gyventojų pasitikėjimas atliekų tvarkymo sistema auga, vis daugiau jų rūšiuoja susidariusias atliekas ne tik skatinami finansinės naudos, bet ir suprasdami savo veiksmų poveikį aplinkai.
„Kiekvienas gyventojas gali prisidėti kurdamas aplinką, kurioje gyvena. Tai padaryti galima keičiant kasdienius vartojimo įpročius, pavyzdžiui, neperkant nereikalingų daiktų, kurie nepanaudojami ir greitai virsta atlieka, vietoje vienkartinių pakuočių naudojant daugkartines, atnaujinant ar perdirbant nusidėvėjusius daiktus ir jais dalinantis, mažinant maisto švaistymą namų ūkiuose ir, galiausiai, rūšiuojant susidariusias atliekas, taip sukuriant galimybę jas perdirbti.
Verslas prie darnios aplinkos kūrimo gali prisidėti diegdamas švaresnės gamybos reikalaujančias technologijas, kaip žaliavas panaudodamas perdirbtas atliekas, tiekdamas rinkai patvarius, ilgo naudojimo ciklo gaminius, kuriuos paprasta pataisyti“, – sako A. Bagočiutė.
Užsakymo nr.: PT_80114431