Vilniaus universiteto etnologas prof. dr. Rimvydas Laužikas savo tinklaraštyje „Lietuvos kulinarinis paveldas“ pasakoja, kad XVIII–XIV amžiais Lietuvos dvaruose prieš šv. Kalėdas vyraudavo griežtas pasninkas. „Kūčių dieną būdavo sausas pasninkas – be pieno ir mėsos, be pietų. Tą dieną žmonės valgydavo aliejuje pakepintų silkių ir pasninko bandelių su aguonomis bei koldūnų su svogūnais“, – rašo profesorius.
Ūkininkų namuose – ne kitaip. „Mikalojaus Katkaus užrašuose minima, kad pusryčiams būdavę barščiai – tokie liesi, kad dubens dugne matydavęsi nuskendę, permatomi burokai. Pietų niekas negamindavo, o jei kas netyčia užsukdavo, alkiui numalšinti gaudavo po bandelę kvietinio ragaišio. Net Kalėdoms gaminamų mėsiškų patiekalų ragavimas tądien buvo komplikuotas. Kas virė ar kepė ir norėjo paragauti, tai padarę iškart išspjaudavo, nes nuryti ką nors virtą su mėsa ar su pienu buvo nuodėmė“, – pasakoja R. Laužikas.
Kalėdų rytą pusryčiams to meto gyventojai, pasak profesoriaus, valgydavo ir mums gerai pažįstamus patiekalus. „Lietuvos etnomuzikologė, menotyros daktarė, profesorė Jadvyga Čiurlionytė savo užrašuose mini tokius patiekalus kaip vėdarai, šaltiena, kava su aguoniniu pyragu. Ūkininko namuose Kalėdų valgiai būdavo mėsiški ir gausūs: kepta žąsiena, kiaulienos kumpiai, kviečių ir miežių ragaišiai“, – sako etnologas.
Žuvis gardžiame padaže
Per šv. Kūčias pietus, pasak R. Laužiko, įprasta tvarka, gaudavo tik Vilniaus jėzuitų kolegijos gyventojai, bet vis tiek buvo laikomasi pasninko ruošiant maistą: aguonpienis, žuvis gelsvame padaže, ryžiai ir kitos keptos žuvys: „Kad nenusibosčiau pasakodamas senas istorijas, pasiūlysiu žuvies patiekalą pasigaminti pagal autentišką XVII amžiaus pabaigos receptą.“
Paimkite žuvį (geriausiai tinka lydeka, karpis, karšis, lynas, tačiau galima rinktis ir kitokias dideles žuvis, išskyrus ungurius), nuvalykite žvynus, išvalykite vidurius ir nuplaukite. Tada žuvį išvirkite. Išėmę iš puodo įdėkite į lėkštę, pabarstykite druska, smulkintomis petražolėmis ir imkitės padažo gamybos. Nupilkite į dubenėlį šiek tiek sultinio, kuriame virė žuvis, įdėkite virtų svogūnų tyrės, galite dar įpilti šiek tiek sultinio, kuriame virė svogūnai. Tada įdėkite pipirų, imbiero, muskato riešutų, žaliųjų citrinų sulčių ir druskos pagal skonį. Jei norite, padažą galite pakaitinti. Jei padažas per tirštas, įpilkite sultinio, kuriame virė žuvis. Paruoštu padažu užpilkite virtą žuvį ir patiekite ant stalo.
Kūčia
Kūčių vakaro patiekalai senovėje priklausė nuo šeimininkų turtingumo. Tačiau kai kurie valgiai buvo būtini kiekvienuose namuose. Tai – kūčia, kūčiukai, žuvis, barščiai. Būtent kūčia, pasak etnologo, yra vienas tradiciškiausių, nepelnytai užmirštas ir nesunkiai pagaminamas lietuvių liaudies šv. Kūčių patiekalas.
„Kūčios, kaip ir žirnių, kviečių ir medaus patiekalų, receptas yra vienas seniausių lietuviškų receptų, žinomų iš seniausios rankraštinės knygos lietuvių kalba – 1573 metų Volfenbiutelio postilės.
Tad, jei sugalvosite receptą atkartoti, tradicinei kūčiai prireiks: stiklinės mirkytų virtų kviečių grūdų, 0,5 stiklinės mirkytų virtų neskaldytų žirnių, 0,5 stiklinės sumaltų aguonų, 3 šaukštų medaus. Išvirtus kviečius ir žirnius sumaišykite su maltomis aguonomis bei medumi. Valgoma užsigeriant aguonpieniu“, – receptą pateikia R. Laužikas.
Meduoliai „grūstukai“
Šis išskirtinai įdomus meduolių receptas buvo rastas Balinskių šeimai priklausiusio Jašiūnų dvaro XIX amžiaus pirmosios pusės dokumentuose, saugomuose Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje. „Meduolius galėtume vadinti „grūstukais“ (nuo žodžio „grūsti“ = „trinti“), taip išversdami į lietuvių kalbą dokumente aptinkamą jų lenkišką pavadinimą „tłuczeńce“. Šie meduoliai yra XVIII–XIX amžiuje Abiejų Tautų Respublikoje žinomas patiekalas, paprastai gaminamas per Kalėdas“:
Pasidarykite stipriai saldinto vandens, viename inde vandens ištirpinkite apie pusę kilogramo medaus. Tada į vandenį įdėkite ruginių miltų tiek, kad gautųsi prie rankų nelimpanti tešla. Gerai išminkykite ir plonai iškočiokite. Gautus paplotėlius sudėkite į krosnį ir laikykike tol, kol tešla gerai sudžius, tada sutrinkite. Taip gausite miltus, iš kurių gaminami Jašiūnų dvaro meduoliai.
Po to į ištirpintą medų sudėkite susmulkintas džiovintas apelsinų žieveles, imbierą, cinamoną, truputį gvazdikėlių ir kitų prieskonių – tokių, kokius mėgstate. Su šiais prieskoniais medų reikia virti ilgai – tol, kol jis patamsės ir ims tirštėti. Tada nuimkite medų su prieskoniais nuo ugnies ir po truputį, gerai maišydami, sudėkite iš anksto pasiruoštus miltus. Kai tešla taps tiršta, reikia greitai ir kol nespėjo ataušti, supilti ją į negilų dubenį, o kai sustings – supjaustyti. Peilį, kurį naudosite, patariama vis pavilgyti šaltu vandeniu, kad šis netaptų lipnus.
Patiekalų kainos sudarytos remiantis prekybos centro „Norfa XXL“ (Šiaurės pr. 44, Kaunas) 2018 m. gruodžio 19 d. vidutinėmis produktų kainomis.
Užsakymo nr.: PT_79935651