Dienos šviesos lemputėse yra gyvsidabrio
„Kaitrines lemputes uždrausta naudoti dėl per didelio energijos sunaudojimo. Dienos šviesos lempos yra taupesnės, todėl žmonės turi rinktis ekonomiškesnį variantą“, – Europos Sąjungos draudimo motyvą aiškina elektroninių atliekų perdirbimo įmonės „EMP Recycling“ pirkimų skyriaus vadovė Asta Prankienė.
Kaitrinių lempučių gyvavimo trukmė siekia tik apie 1000 valandų. Be to, tokio tipo lemputės 95 proc. energijos sunaudoja šilumai, o ne šviesai. Dienos šviesos lemputės gali veikti iki 20 kartų ilgiau.
Tačiau vienoje tokioje lemputėje dažniausiai yra apie 5 miligramus pavojingos medžiagos gyvsidabrio. Gyventojai raginami būti budrūs išsukinėdami tokio tipo lemputes iš šviestuvų. „Dienos šviesos lempose yra nedidelis kiekis gyvsidabrio. Aišku, kiekiai vienoje lempoje nėra dideli, tačiau bet kuriuo atveju jų nepatariama daužyti, mat pasklinda garai, kurių įkvėpus galima apsinuodyti“, – VAATC Aplinkosaugos specialistas Marius Banaitis.
Būtent dėl dienos šviesos lemputėse esančių nuodingų medžiagų, jų griežtai negali mesti kartu su kitomis komunalinėmis atliekomis. Atsidūrusios sąvartyne su buitinėmis atliekomis, jos gali pakenkti aplinkai.
„Į sąvartyną patekusių ir su kitomis atliekomis susimaišiusių lempučių tinkamai sutvarkyti nebegalima. Tad lemputėms ten sudužus, į atmosferą išgaruoja gyvsidabris. Taip pat tokiuose įtaisuose yra aliuminio, kuris gali išskirti kenksmingas medžiagas į dirvožemį“, – pasakoja A. Prankienė. Pasak pašnekovės, jei dienos šiviesos lemputėmis atsikratytumėme teisingai, dalis medžiagų galėtų būti perdirbtos ir panaudotos antrą kartą – tiek metalai, tiek stiklas.
Išmetimo vietos – parduotuvėse
„Dienos šviesos lempos surenkamos didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, taip pat – parduotuvėse įrengtose surinkimo vietose“, – informuoja VAATC atstovas M. Banaitis.
Kadangi dienos šviesos lemputės yra priskiriamos elektronikos prekių grupei, tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos Sąjungos šalyse finansuoti elektronikos atliekų tvarkymą privalo gamintojai ir importuotojai. Tad vietų, kur išmesti lemputes, galima rasti tiesiog prekybos centruose. „Gamintojai ir importuotojai yra įsteigę daugybę elektronikos atliekų surinkimo vietų“, – sako „EMP Recycling“ atstovė.
Vartotojai atiduoti lemputes gali ir išsikvietę atliekas tvarkančias bendroves. Tačiau esą pavieniams gyventojams to daryti neapsimoka, nes tai kainuoja nemažus pinigus. Tokią paslaugą dažniausiai renkasi įmonės. „Yra didelės patalpos, pavyzdžiui, gamybinės, administracinės ar fabrikai. Jeigu ten visur yra įdėtos vien tik dienos šviesos lempos, jų prisikaupia labai daug“, – tvirtina A. Prankienė. Ji skaičiuoja, kad iš įmonių vienu kartu kartais tenka surinkti net ir kelis šimtus kilogramų lempučių.
Pastebima, kad žmonių supratimas, jog pavojingų atliekų negalima išmėtyti bet kur, auga. „Sąmoningumas dėl lempučių, kaip ir dėl visos kitos elektronikos, didėja. Atsiranda daugiau socialiai atsakingų žmonių, tokių, kurie atsikrato atliekomis teisingai“, – džiaugiasi specialistė.
VAATC duomenimis, kasmet didėja ir dienos šviesos lempučių, pristatytų į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kiekiai. „Jei 2016 metais šiose aikštelėse buvo surinkta 0,204 t šių lempučių, tai 2017 metais kiekis buvo didesnis daugiau nei du kartus – 0,528 t“, – teigia M. Banaitis.
Europoje – vis daugiau elektros atliekų
Europos Sąjunga skaičiuoja, kad elektros ir elektronikos atliekų Bendrijoje sparčiai daugėja. Tai viena sparčiausiai augančių atliekų rūšių. 2005 metais europiečiai sukaupė apie 9 milijonus tonų atliekų, o 2020 metais šis skaičius turėtų siekti jau daugiau nei 12 milijonų tonų.
Nors Europos Sąjunga pirmauja pagal tokių atliekų perdirbimą, tačiau tik apie trečdalis visų elektronikos atliekų yra tvarkomos per tarptautinius reikalavimus atitinkančias surinkimo ir perdirbimo sistemas.
Užsakymo nr.: PT_79925451