Taip yra dėl to, kad šiapus ir anapus vandenyno mes pasirinkome skirtingą elektros įtampą. Taip pat drabužių dydžius, svorio matus ir daugelį kitų dalykų. Pasaulis yra skirtingas ir įvairus. Tačiau kartais jis būna bendras, tapatus, suderintas. Kada? Tada, kai kalbame apie spynas, tarptautinius telefonų kodus, kamštelius plastikiniams buteliams, švirkštus, mokėjimo korteles ir dar milijonus dalykų, supančių mus kiekviename žingsnyje. Tada, kai kalbame apie standartus.
Viskas prasidėjo pramonės perversmo metu 1800 m. Didžiojoje Britanijoje, kai kūrybingi inžinieriai pagamino pirmąsias tekinimo stakles, o su jomis ir visiškai vienodus sriegius. Tai buvo taip patogu, kad praėjus 40 metų sriegių matai tapo pirmuoju britų pramonės standartu, o 1901 m. atsirado ir valstybinis inžinerijos standartų komitetas, tapęs pavyzdžiu žemyninei Europai ir JAV, įsteigusioms panašias tarnybas. Kadangi sparčiai ir chaotiškai vyko pastatų elektrifikacija, kiekvienam pastatui pasirenkant savo elektros įtampą, dažnį ir stiprumą, buvo parengti ir šios srities standartizacijos dokumentai, leidę įkurti Tarptautinę elektrotechnikos komisiją (IEC). O 1947 m. 25 valstybės sutarė įsteigti Tarptautinę standartizacijos organizaciją, žinomą kaip ISO, arba ženklą, kurį atpažinus ant gaminio galima nebesirūpinti dėl jo saugos, patikimumo ar kokybės, nes tai jau padarė kiti. Šiandien ISO vienija 162 nares, tarp jų ir Lietuvą.
Lietuvoje standartus platina Lietuvos standartizacijos departamentas. Vos 40 darbuotojų turinti įstaiga įkurta dar 1990 metais. Priklausanti trims Europos ir dviems tarptautinėms organizacijoms, ši nacionalinė standartizacijos institucija yra išleidusi apie 27 tūkstančių standartų, kurie, skandinavų skaičiavimu, gali atnešti šaliai apčiuopiamą naudą – net iki 1,5 procento BVP. Įmonės nurodo, kad taikydamos standartus, jos pasiekia aukštesnę kokybę, lengviau integruojasi užsienio rinkose, mažina rizikas ir padidina saugumą. Kas nenorėtų tokio konkurencinio pranašumo? Tik tie, kas net nežino apie galimybę įsigyti ir taikyti standartus.
„Standartai – tai tam tikros sutarimu parengtos taisyklės, taikomos produkto gamybai, proceso valdymui, paslaugos teikimui ar medžiagų tiekimui. Tai yra daugkartiniam naudojimui skirta savanoriško taikymo techninė specifikacija. Ji tampa privaloma tam, kas paskelbia jos besilaikantis. Kai mes savanoriškai laikomės taisyklių, pasaulio chaosas tampa suvaldytas, gyvenimas lengvesnis ir saugesnis. Gamintojai gamina pagal standartą, pirkėjai perka tai, kas pažymėta, kad atitinka standartą. Mus suvienija sistema – ar tai būtų asmens kodo, kuro, banko sąskaitos ar akinių lęšių žymėjimo atvejai. Mes gauname kokybę, nes standartas – tiesiausios kelias tai kokybei pasiekti. Standartas – tai tarsi oras, kurio nematai, bet be jo negali gyventi“, – pasakoja Lietuvos standartizacijos departamento direktorius Rimantas Sanajevas.
Iš maždaug 12 tūkst. per metus išplatinamų standartų Lietuvos verslui ir įstaigoms šiuo metu aktualiausi proceso valdymo standartai. Jau treti metai perkamiausių standartų lyderiai yra kokybės vadybos ir aplinkosaugos vadybos sistemų standartai, tačiau prieš metus išleistas antikorupcinės vadybos sistemos standartas taip pat įsitvirtino perkamiausiųjų pirmajame penketuke:
1. Kokybės vadybos sistemos
2. Aplinkos apsaugos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės
3. Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai
4. Betonas. Specifikacija, eksploatacinės savybės, gamyba ir atitiktis
5. Antikorupcinės vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės
Sumokėjus vieną mažiausių Europoje autorių teisių mokestį, elektroninėje Standartizacijos departamento parduotuvėje įsigijus standartą ir taikant jį, verslo galimybės auga, nes tai pigiausias būdas įrodyti klientams, kad produktas ar paslauga yra saugūs ir geros kokybės: nuo langų termoizoliacijos iki vaikų žaidimo aikštelių, nuo sudėtingų mašinų iki rašiklio.
Tačiau Ketvirtoji pramonės revoliucija, dalijimosi ekonomikos, kibernetinio saugumo ir kitos tendencijos keičia ir standartų žemėlapį – ypač svarbūs tampa duomenų apsaugos, skaitmeninio projektavimo, robotizacijos, bankininkystės standartai. Būtent verslo žodis standartų kūrime yra labiausiai laukiamas – verslas žino vartotojus ir naujų susitarimų poreikį.
Pasak Standartizacijos departamento direktoriaus Rimanto Sanajevo, be verslo atstovų būtų neįsivaizduojamas net 79 technikos komitetų darbas, nes būtent juose kuriamos naujos taisyklės, kurias verslas vėliau taiko. „Kviečiame įmones aktyviai deleguoti ekspertus, tapti komitetų nariais, gauti naujausią informaciją apie inovacijas, galimybes modernizuoti gamybą ir paslaugas. Standartai yra elementas, sujungiantis verslo galimybes ir vartotojų interesus“, – sako R. Sanajevas. Be to, lietuviškos įmonės, siūlydamos savo atstovus į technikos komitetus, gali pasiūlyti visai Europai aktualių idėjų, virsiančių visuotina vartotojų nauda. Kasmet Lietuvoje sukuriama produktų ir paslaugų už 7 mlrd. eurų, ir žinant, kad visose srityse diegiamos inovacijos, standartų svarba auga – nuo viešųjų pirkimų ar statybos sričių iki dronų veiklos.
„Lietuvos verslui ir institucijoms ne tik siūlome geriausius Europos ir tarptautinius standartus, tačiau siekiame skirtingų sričių – technologijų, biologijos, etikos – suderinamumo,“ – sako R. Sanajevas. „Šiandien Lietuvos verslas, įstaigos ar akademinė bendruomenė gali naudotis patogiu standartų įsigijimu, nenorintys įsigyti – skaityklos paslaugomis. Svarbu ir tai, kad departamentas pasiruošęs rengti nemokamus seminarus bet kuria tema apie standartizaciją – mes siekiame prisidėti prie mūsų šalies verslo konkurencingumo didinimo visame pasaulyje“, – akcentuoja Lietuvos standartizacijos departamento vadovas.
Užsakymo nr.: PT_79881563