Kas yra klinikinė mityba ir kada ji yra reikalinga?
Medikai tokią mitybą skirsto į dvi pagrindines rūšis – parenterinė ir enterinė. „Tai yra gydymo būdas, kaip ir bet koks gydymas vaistais. Tik klinikinė mityba ar mitybos terapija naudojama tada, kai žmogus negali vartoti sau įprasto maisto taip, kaip mes valgome kiekvieną dieną“, – sako Lietuvos parenterinės ir enterinės draugijos valdybos narys, VUL Santaros klinikų Skubios medicinos centro vadovas doc. dr. Andrius Klimašauskas.
Klinikinė mityba užtikrina, kad pacientas gautų visus jam reikalingus maistinius komponentus – baltymus, riebalus, angliavandenius, elektrolitus, vitaminus, mikroelementus. Remiantis moksliniais tyrimais ir klinikiniais stebėjimais, dažniausiai mitybos nepakankamumas nustatomas onkologiniams ligoniams, sergantiems uždegiminėmis žarnų ir kvėpavimo sistemų ligomis, taip pat po didelių chirurginių operacijų.
Ligoniai, turintys rijimo sutrikimų (pavyzdžiui, po patirto smegenų insulto, sergantys gerklų ar stemplės vėžiu), po operacinio žarnų gydymo, turintys žarnyno nepraeinamumą viršutinėje virškinamojo trakto dalyje maitinami enteriniu būdu – maitinimas skiriamas per zondą ar stomą tiesiai į žarnyną. Tačiau pacientams, kurių maitinti per žarnyną negalima, dažniausiai skiriama kita klinikinės mitybos terapijos forma – parenterinė mityba (ligonis maitinamas tiesiai į veną). „Čia kalbame apie tuos, kuriems yra žarnyno infarktas. Kartais tenka pašalinti visą plonąją žarną, apie šešis metrus. Tuomet žmogus nebegali kitaip maitintis“, – pasakoja Klaipėdos jūrininkų ligoninės chirurgijos klinikos vadovas profesorius Artūras Razbadauskas.
Parenterinė mityba taip pat sėkmingai taikoma onkologiniams ligoniams, turintiems mitybos nepakankamumą, ar pacientams, kurie ruošiami planinei operacijai. Ligonis su mitybos nepakankamumu sunkiau toleruoja chemoterapinį ar spindulinį gydymą, patiria daugiau komplikacijų po chirurginio gydymo, jam dažniau prireikia pakartotinės operacijos. Kartais dėl mitybos nepakankamumo ar išsekimo chemoterapinis ar chirurginis gydymas visai negali būti taikomas. Tokių pacientų išsigelbėjimas – parenterinė mitybą, kuri taikoma 1–2 savaites, kol žmogus sustiprėja ir gali būti gydomas toliau.
Dažniau pacientams reikalinga enterinė mityba, kurios kaina panaši į ligoninės virtuvėje pagaminto maisto sąnaudas. Tačiau parenterinė mityba yra brangesnė. Toks maitinimas pacientui reikalingas kiekvieną dieną (kaip ir bet kuri kita mitybos forma), kol pacientas vėl gali valgyti. Viena parenterinės mitybos diena gali kainuoti 50–100 eurų.
Pasak profesoriaus A. Razbadausko, kasmet namuose tokių ligonių Lietuvoje gali būti apie šimtas. Medikai džiaugiasi, kad pagaliau kiekvienam iš jų, atsiduriančiam gydymo įstaigoje, gali pritaikyti parenterinę mitybą. Mat iki šių metų tai padaryti buvo kur kas sunkiau. Nors pacientams patiems nereikėdavo mokėti milžiniškų pinigų, tačiau spaustis ir ieškoti išeičių brangiam gydymui turėdavo pačios ligoninės.
„Tai būdavo našta ligoninei. Dabar už parenterinį pacientų gydymą ligoninėje moka ligonių kasos. Įsivaizduokite, kad jeigu susergate ir atvykstate į ligoninę, gausite, pavyzdžiui, antibiotikus nuo plaučių uždegimo. Taip pat, esant reikalui, gausite ir parenterinį gydymą, o lėšos ateis iš ligonių kasų“, – tvirtina VUL Santaros klinikų atstovas A. Klimašauskas.
Jam antrina ir Klaipėdos medikai. „Aišku, ir anksčiau ligoninės neleisdavo pacientams numirti, bet įstaigoms tekdavo ieškoti savų rezervų, bandyti kažkur sutaupyti, kad galėtų skirti tokį gydymą. O dabar atsižvelgiant į finansavimo tvarką, ši procedūra yra papildomai apmokama“, – sako A. Razbadauskas.
Paranterinė mityba gelbsti gyvybes
Medikai neslepia, parenterinė mityba gelbsti gyvybes ir, esant finansavimui, tai daryti kur kas lengviau. Pavyzdžiui, Šiaulių Respublikinės ligoninės gydytoja Kristina Kurganovienė sako, kad įsigaliojus naujai tvarkai, galima ir anksčiau nustatyti pacientus, kuriems reikalinga klinikinė mityba. „Šitaip maitinamų pacientų skaičius yra išaugęs ir toliau didėja, nes greitai bus metai kuomet parenterinis maitinimas yra visiškai kompensuojamas. Vis daugiau gydytojų susipažįsta su šia nauja galimybe, mato jos naudą bei pradeda ją taikyti praktiškai. Anksčiau dėl didelės kainos toks gydymas nebuvo skiriamas adekvačiai“, – tvirtina gydytoja.
Klinikinę mitybą gydytojai skiria reaguodami į tai, kokios ligos kamuoja pacientą. „Ligoninėje pirmiausia yra paskiriama dieta, kuri parenkama pagal paciento ligas. Atsižvelgiama į tai, ar jis viduriuoja, ar serga kasos, inkstų ligomis. Įvertinamos jo galimybės sukramtyti, nuryti. Jei pacientas nebesugeba įprastu suvalgomu maistu užtikrinti savo maistinių medžiagų energijos poreikio, skiriami specialūs geriamieji papildai per burną. Jei situacija negerėja arba yra kitų indikacijų, tuomet sprendžiama dėl zondo įvedimo ar stomos suformavimo. Tačiau, jei mūsų žarnynas negali užtikrinti maisto medžiagų poreikio, pradedame maitinti per veną“, – pasakoja K. Kurganovienė.
Būtiniems įstatymams priimti prireikė laiko
Parenterinės mitybos finansavimas atsirado šiemet, tačiau paruošiamieji darbai prasidėjo anksčiau. Iš savo srities specialistų suburta darbo grupė pirmuosius žingsnius ėmė dėti 2016 metais. 2017 metų pradžioje sveikatos apsaugos ministerija paskelbė Lietuvos parenterinės ir enterinės mitybos draugijos rekomendacijas, kaip pacientui taikyti dirbtinį maitinimą. Praėjusių metų pabaigoje sveikatos apsaugos ministras išleido įsakymą, kuriuo privalu vadovautis nustatytomis rekomendacijomis. Kitu įsakymu patvirtino papildomą visiškos parenterinės mitybos apmokėjimą ligoninėse. Medikai sako besidžiaugiantys, kad toks gydymo metodas gavo finansavimą ir valdžia pagaliau atsigręžė į bejėgius pacientus.
„Tai neabejotinai padės išgelbėti daugiau gyvybių. Man ir pačiam teko kelis kartus susitikti su ministru, vėliau aptarti šiuos klausimus vienoje konferencijoje su ministerijos atstovais. Įtikinome, kad toks finansavimas reikalingas. Pagaliau į tuos pacientus buvo atsižvelgta, juk ir jie turi teisę gyventi“, – džiaugiasi vienas iš darbo grupės narių A. Razbadauskas.
Visgi, medikai sako, kad net ir dabar, įvykus pokyčiams, situacija galėtų būti geresnė. Pavyzdžiui, finansavimas skiriamas ne visiems besigydantiems namuose. Dėl kiekvieno paciento atskirai privalu kreiptis į ligonių kasas. Gydytojai sako taip pat sieksiantys, kad valstybė finansuotų ir enterinį maitinimą.
„Enterinis maitinimas ligoninėje atskirai nėra finansuojamas. Jis įeina į bendrą ligonio gydymo sąmatą. Skaudžiausia, kad toks maitinimas nėra kompensuojamas ligoniams namuose. Mūsų draugijos tikslas pasiekti, kad tai būtų finansuojama. Tai nėra labai brangus gydymo būdas, bet be galo reikalingas, pacientai negali be to gyventi“, – aiškina Lietuvos parenterinės ir enterinės mitybos draugijos valdybos narys doc. dr. A. Klimašauskas.
Lietuvos parenterinės ir enterinės mitybos draugija beveik 20 metų ragino valstybę finansuoti klinikinę mitybą. Jau tuomet specialistai aiškino, kad kompensacijos padėtų sumažinti neįgalumo atvejų skaičių, komplikacijas bei sutrumpinti hospitalizavimo trukmę. Pavyzdžiui, Lenkijoje tokį maitinimą valstybė kompensuoja jau du dešimtmečius. Lietuvos kaimynai taip pat išsprendė ir klinikinės mitybos finansavimo namuose problemą. Pasak specialistų, didelių žarnyno problemų turintys pacientai Lenkijoje, dėl efektyvios tvarkos, gali gyventi pilnavertį gyvenimą.
Pagal sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas taisykles, Lietuvoje enterinę mitybą pacientams gali skirti bet kurios kvalifikacijos gydytojas, kuris vadovaujasi enterinės terapijos indikacijomis ir kontraindikacijomis. Parenterinę mitybą suaugusiems gali skirti gastroenterologai, dietologai arba anesteziologai reanimatologai. Vaikams – vaikų gydytojas gastroenterologas arba vaikų intensyvios terapijos gydytojas.
Užsakymo nr.: PT_79845049