– Šiuo metu vis daugiau kalbama apie skydliaukę, jos sutrikimus ir poveikį mūsų organizmui. Kas yra skydliaukė ir kuo ji tokia svarbi?
– Tai vidutiniškai 20–35 g sverianti liauka, kuri yra ypatingai svarbi organizmo funkcionavimui. Verta paminėti, kad moterys kur kas dažniau serga skydliaukės ligomis, tačiau vėžys dažniau diagnozuojamas vyrams. Skydliaukės darbą reguliuoja smegenų struktūros – pagumburis ir hipofizė. Skydliaukė gamina tris pagrindinius hormonus: tiroksiną, trijodtironiną ir kalcitoniną. Jų sintezėje naudojamas mikroelementas jodas, kurio mūsų organizmas pats negamina. Jis gaunamas su maistu ir patekęs į virškinamąjį traktą per kraujotaką pasiekia skydliaukę.
Tiroksinas ir trijodtironinas veikia praktiškai kiekvienos mūsų organizmo ląstelės medžiagų apykaitos aktyvumą. Jie reguliuoja ląstelių augimą, normalų centrinės nervų sistemos vystymąsi ir veiklą, vaisiaus vystymąsi, kaulų augimą, skatina deguonies suvartojimą audiniuose, daro įtaką riebalų ir gliukozės apykaitai. Kalcitoninas sąlygoja kalcio ir fosforo reguliavimą organizme.
– Kokiems simptomams atsiradus būtų galima įtarti, kad skydliaukės funkcija sutrikusi?
– Esant susilpnėjusiai skydliaukės veiklai (hipotirozei) dažniausiai skundžiamasi bendru silpnumu, nuovargiu, mieguistumu, galvos svaigimu, apetito stoka, sausėjančia oda, plaukų slinkimu, nagų trapumu, šalčio netoleravimu, svorio augimu, vidurių užkietėjimu, atminties susilpnėjimu. Pacientai sunkiau koncentruoja dėmesį.
Sustiprėjusią skydliaukės veiklą (hipertirozę) dažnai atspindi svorio kritimas net išliekant labai geram apetitui. Taip pat – padidėjęs dirglumas, gausus prakaitavimas, šilumos netoleravimas, rankų drebulys, dažnesnis tuštinimasis, sutrikęs miegas, padažnėjęs širdies ritmas. Moterims gali sutrikti mėnesinių ciklas. Tačiau išvardinti simptomai nėra pakankamai specifiški: susirgimų pradžioje jų gali visai nebūti arba žmogus jų gali tiesiog nesureikšminti. Kartais, nors pasireiškia tik vienas ar keli simptomai, skydliaukės veikla jau būna labai ženkliai sutrikusi.
– Kada vertėtų sunerimti ir skubėti pas gydytoją?
– Kreiptis į gydytoją reikėtų kai tik atsiranda pirmieji simptomai. Taipogi, jei moteriai nepavyksta pastoti, yra būtina atlikti skydliaukės tyrimus, mat neretai skydliaukės sutrikimai gali būti vienintele nevaisingumo priežastimi.
Neseniai į mane kreipėsi darbo reikalais į Lietuvą atvykęs jaunas užsienio pilietis, kuris kasnakt pradėjo sapnuoti varginančius košmarus ir ėmė gausiai prakaituoti naktimis. Jokiomis ligomis anksčiau nesirgusiam, kitų nusiskundimų neturinčiam pacientui ištyrus skydliaukės funkciją nustatyta sunki hipertirozė. Pradėjus gydymą simptomai liovėsi jau po kelių savaičių.
– Ar pavojingi skydliaukės sutrikimai nėštumo metu?
– Nėštumo metu moters organizme išauga skydliaukės hormonų poreikis, kad palaikytų pilnavertį vaisiaus vystymąsi ir suintensyvėjusią organizmo medžiagų apykaitą. Sveika skydliaukė šią misiją dažniausiai įvykdo sėkmingai. Didžiausią riziką nėštumo laikotarpiu kelia skydliaukės hormonų trūkumas, nes skydliaukės hormonai yra būtini vaisiaus smegenims vystytis. Jie ypač svarbūs nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nėra susiformavusi ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos.
Dažniausia hipotirozės priežastis nėštumo laikotarpiu – lėtinis autoimuninis tiroiditas. Jei šia liga serganti moteris nėštumo laikotarpiu reguliariai nesilanko pas gydytoją, nesitikrina skydliaukės hormonų kiekio kraujyje ar dar blogiau – nutraukia skydliaukės hormonų vartojimą, persileidimų ir įvairių apsigimimų rizika ženkliai išauga.
– Sakėte, kad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti skydliaukės ligas ir pradėti jų gydymą. Kokius tyrimus rekomenduotumėte atlikti?
– Amerikos skydliaukės draugija rekomenduoja skydliaukės hormonų tyrimus atlikti kas penkerius metus nuo 35 metų amžiaus. Visiems, kurių giminėje yra sergančių skydliaukės ligomis, tyrimai turėtų būti atliekami ir jaunesniame amžiuje. Atsiradus anksčiau minėtiems simptomams, skydliaukės ištyrimas turėtų būti atliktas artimiausiu metu, o nėščioms moterims – nedelsiant.
Diagnozavus skydliaukės ligą gydytojas nustato skydliaukės patikros periodiškumą priklausomai nuo ligos sunkumo ir eigos. Įtariant skydliaukės sutrikimus rekomenduojama atlikti tiek skydliaukės ultragarsinį, tiek hormonų kraujyje tyrimą.
– O kokios sveikatos problemos gali užpulti, jei skydliaukės ligos nėra gydomos?
– Negydant hipertirozės gali pasireikšti išverstakumas, sutrikti širdies ritmas, vystytis raumenų atrofija, kaulų retėjimas (osteoporozė), net psichikos sutrikimai. Negydant hipotirozės gali retėti širdies ritmas, atsirasti ryškūs patinimai, pasireikšti depresijos simptomai, sparčiai augti cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje. Taip pat didėja širdies ir kraujagyslių susirgimų rizika arba jau esamų progresavimas.
– Galbūt egzistuoja profilaktinės priemonės, kurios padeda užkirsti kelią skydliaukės ligoms?
– Šiuo metu nėra patikimų būdų, padedančių užkirsti kelią skydliaukės ligoms. Dažniausiai skydliaukės ligų išsivystymą paskatina paveldimumas, jodo stoka, kai kurių vaistų, turinčių savyje jodo perteklių, vartojimas, fizinis ar emocinis stresas, nėštumas, kai kurie patologiniai autoimuniniai pokyčiai organizme.
Siekiant sumažinti skydliaukės funkcijos sutrikimų išsivystymo, vėlyvos diagnostikos ar jau esančios ligos greito progresavimo tikimybę gydytojas V. Dargis rekomenduoja:
- Jei giminėje yra sergančių skydliaukės ligomis, atlikite skydliaukės tyrimus;
- Venkite radiacijos poveikio kaklo sričiai, nebent tai būtina kitoms ligoms diagnozuoti ar gydyti;
- Stenkitės vengti stresinių situacijų;
- Pasirūpinkite, kad maisto racione būtų pakankamai (bet ne per daug) jodo;
- Meskite rūkyti. Tyrimais įrodyta, kad rūkymas yra hipertirozės rizikos veiksnys;
- Pasirūpinkite vitamino D kiekiu organizme;
- Ribokite gliuteno turinčių maisto produktų kiekį dienos racione (ypač svarbu sergantiems autoimuniniu tiroiditu).
Užsakymo nr.: PT_79835907