Patvirtintas ilgalaikis 100 mln. eurų investicijų planas – tai tarsi į Marijampolę nutiesta tarptautinio „verslo magistralė“. Milžiniška „plyno lauko“ investicija tarsi ryški žvaigždė atkreipė būrio potencialių investuotojų dėmesį, kurie seka globalaus verslo žaidėjų sprendimus ir svarsto, kur statyti modernias „Pramonės 4.0“ gamyklas.
Juk dar prieš dešimtmetį niekas neįsivaizdavo, kad Marijampolės regionas atsidurs didžiųjų investuotojų akiratyje, o tarsi iš niekur pakilęs verslo sūkurys išjudins galingą ekonomikos malūną ir užsuks sinergijos girnas, kurių naudą pajus vietos gyventojai, smulkusis ir vidutinis verslas, savivalda ir valstybė.
Tikroji PPP modelio galia
Į Lietuvos laisvąsias ekonomines zonas nukreiptų „verslo magistralių“ skaičius kelerius pastaruosius metus sparčiai auga. Marijampolės, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Kėdainių ir Akmenės LEZ padeda Lietuvos Vyriausybei pasiekti svarbų tikslą – pritraukti šimtus milijonų eurų tiesioginių užsienio investicijų.
Ilgalaike strategija paremtas ir daug kantrybės reikalaujantis LEZ operatorių verslas išskirtinis tuo, kad turi demonstruoti snaiperišką profesionalumą – sukoncentruoti ir „iššauti“ savo išteklius labai tiksliai.
Šešias Lietuvos LEZ valdymo bendroves vienijančios asociacijos LAFEZ prezidentas Simonas Petrulis teigia, jog norint, kad Lietuvą pasiektų kuo daugiau „plyno lauko“ investicijų, visoms suinteresuotoms pusėms būtina kalbėti vienu balsu, nuolat gerinti verslo aplinką ir kurti efektyviai veikiančius viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (PPP) modelius.
Naujausias tokio PPP modelio pavyzdys galėtų būti 65 ha teritorijos Marijampolės LEZ užėmusi „Dovista“. Danų įmonė paskelbė, kad Lietuvoje planuoja investuoti net 100 mln. eurų. Jau per pirmuosius metus investuota 45 mln. eurų, o netrukus, tikėtina, įsilies dar 65 mln. eurų. Naujoji įmonė regione sukūrė per 1000 darbo vietų.
Stambaus investuotojo sprendimas įsikurti Suvalkijoje Marijampolės laisvąją ekonominę zoną pavertė sėkmingiausia šalyje pagal likusį laisvą plotą. Dėl likusių 20 ha šiuo metu vyksta aktyvios derybos. Marijampolės savivaldybė tikisi, kad tolesnė plėtra sustiprins M 4.0 strategiją – medienos, metalo, maisto ir mokslo sektorius. Aiškiai išreikšta regiono strategija yra tarsi žinutė naujiems investuotojams.
Daugiau priežasčių likti Lietuvoje
Asociacijos LAFEZ prezidentas ir Marijampolės LEZ valdymo bendrovės direktorius Simonas Petrulis teigia, kad „Dovista“ langų gamyklos atidarymas Marijampolėje tik įrodo, kad pasaulinio garso investuotojai kurti verslą gali ne tik didmiesčiuose.
Marijampoliečiai įsitikinę, kad stiprus darbdavys regione padidina gyventojų pasirinkimo galimybes ir priverčia vietos verslą konkuruoti dėl geriausių darbuotojų – tai sudaro prielaidą atlyginimų kilimui.
„Stebėdami, kaip aplink kuriasi aptarnavimo verslai, atsidaro įmonės, gyventojai supranta, kad atsiveria naujos darbo vietos ir galimybės kurti nuosavą smulkųjį ir vidutinį verslą. Darbo rinkoje atsiranda daugiau optimizmo, auga vartojimas ir atsiranda daugiau paskatų likti ir gyventi čia, Lietuvoje, o ne važiuoti į užsienį ieškoti laimės“, – dėsto S. Petrulis, pritardamas per „Dovista“ gamyklos atidarymą kalbėjusiam ministrui pirmininkui S. Skverneliui, kuris pabrėžė, kad tiesioginės užsienio investicijos Lietuvos regionams yra itin reikšmingos, nes jos ne tik prisideda prie šalies ekonomikos gerovės, bet ir svarbios problemos – emigracijos – mažinimo.
Rudenį premjero ir Ūkio ministro dėmesio sulaukusi „Dovista“ buvo pripažinta „Metų investuotoja“. Dėl garbingo verslo apdovanojimo danų įmonė šiemet varžėsi su „Freda“ ir „Continental“ – didžiules investicijas į Kauno LEZ atnešusiais verslais.
LEZ valdymo bendrovėms – ilgas užduočių sąrašas
LAFEZ prezidentas S. Petrulis atkreipia dėmesį, kad kiekvieno investuotojo atėjimas į LEZ yra ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas. Suformuoti pramonei pritaikytą teritoriją, išryškinti jos privalumus, parengti infrastruktūrą ir nustatyti, kurios mokestinės lengvatos galėtų būti patraukliausios konkretiems investuotojams – vienas iš svarbiausių kiekvienos LEZ VB strateginių tikslų ir mėnesius trunkantis procesas, per kurį prie vieno stalo sėda ne tik LEZ valdymo bendrovės specialistų komanda, bet ir valstybės institucijų ekspertai, savivaldos atstovai, viešosios infrastruktūros statybos profesionalai.
Nors vis dar pasigirsta abejonių dėl LEZ valdymo bendrovių (VB) veiklos kontrolės ir efektyvumo, tačiau operatorių klientų ir paslaugų sąrašas kalba pats už save. VB specialistai rūpinasi žemės sklypų detaliųjų planų parengimu, vysto infrastruktūrą – sutaria dėl asfaltuotų kelių, vandentiekio ir kanalizacijos, dujotiekio, lietaus nuotekų sistemos projektų parengimo ir įgyvendinimo, teikia pramoninių sklypų nuomos paslaugas, plėtoja projektus pagal kliento poreikius, užtikrina projektavimo ir statybos projektų valdymą ir gali suteikti patalpų nuomos ir sandėliavimo paslaugas. O kur dar išlaidos rinkodarai, susitikimams, parodoms, pristatymams ir metų metus trunkančios derybos su tarptautiniais verslo milžinais ir jų itin profesionalių derybininkų komandomis?
Todėl teigiamus rezultatus lemia tik išskirtinis strateginis planavimas ir meistriškas, kantrus visų šių procesų suvaldymas.
Kuo ilgesnis ir sudėtingesnis LEZ VB užduočių sąrašas, tuo didesnė rizika, kad kažkuri mechanizmo dalis užstrigs ir sutrikdys visą procesą. Todėl S. Petrulis pripažįsta, kad VB veikla yra rizikinga kaip ir bet kuris kitas rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis privatus verslas. „Sėkmę lemia ne vienkartinis sprendimas ar akla loterija, o sisteminga veiksmų visuma itin dinamiškoje aplinkoje, kurioje per anksti mėgstančių pasigirti politikų pasisakymai gali iš esmės pakenkti deryboms ir visų pirma LEZ valdymo bendrovei atnešti didelių nuostolių, nubraukti ilgų metų įdirbį ir galimybes gauti pajamų“, – pabrėžia LAFEZ prezidentas. Pasak S. Petrulio, atvejai, kai politikų pasisakymai sujaukė verslo derybas, garsiai nuskambėjo Lenkijoje.
Akivaizdu, kad Lietuva iš kaimynų klaidų nepasimokė – politikų viešai skleidžiami raginimai reguliuoti bankininkystės sektorių siunčia labai aiškų signalą į užsienį, kad valdžia abejoja natūralia tiesioginių užsienio investicijų konkurencija Lietuvoje, o vietoj rinkos ekonomikos principų nori nustatyti savas taisykles.
LEZ operatoriams tenka konkuruoti su stipriais užsienio konkurentais, pavyzdžiui, kaimynine Lenkija, kuri turi dvigubai daugiau laisvųjų ekonominių zonų negu Lietuva, o plyno lauko investicijoms skirto ploto – net dešimt kartų daugiau. Kita svarbi sąlyga – už suteiktą teisę valdyti valstybinę žemę LEZ VB privalo laikytis aiškiai apibrėžtų įsipareigojimų, nustatytų investicijų sutartyse su Lietuvos Vyriausybei atstovaujančia Ūkio ministerija. Už įsipareigojimų nesilaikymą sutartyse numatytos solidžios baudos, matyt, todėl rasti stiprius ir finansiškai pajėgius LEZ operatorius valstybei ne visada pasiseka. Pavyzdžiui, Akmenės LEZ be privataus operatoriaus stagnavo daugiau negu 5 metus, nerodydama jokių grąžos ir pridėtinės vertės perspektyvų.
Multiplikacijos efektas ir tūkstančiai naujų darbo vietų
Kad sukurtų sėkmės istoriją LEZ operatoriams tenka sujungti skirtingas kompetencijas: konsultuoti verslo valdymo ir mokesčių klausimais, išmanyti savivaldos administravimo procesus, taikyti valstybės ir ES teisės aktus, aiškiai planuoti ir valdyti projektus, suprasti statybos ir inžinerijos sprendimus, atrasti tinkamiausius žmogiškųjų išteklių specialistus, kurie padėtų rasti kvalifikuotos darbo jėgos augančioms gamykloms, biurams ir aptarnaujančiam verslui. Kad tokia patirtis neatsiranda per metus ar dvejus, gali paliudyti pačių didžiausių ir seniausiai veikiančių Kauno ir Klaipėdos LEZ atstovai. Vien šie du LEZ nuo 2001 metų iki šiandien yra sukūrę daugiau kaip 10 tūkstančių darbo vietų.
S. Petrulis atkreipia dėmesį, kad didieji investuotojai padeda kurti ir plėtoti ištisą verslo ekosistemą regione. Įmonės plėtoja santykius su kitais vietiniais verslais – užsipildo viešbučiai, kavinės, parduotuvės, padaugėja darbo transporto paslaugų bendrovėms. Ekonomikos ekspertai šį procesą vadina multiplikacijos efektu, kuris yra pagrįstas tuo, kad ekonomikai būdingi pasikartojantys išlaidų ir pajamų srautai, kai vienų ūkinių subjektų išlaidos tampa kitų ūkinių subjektų pajamomis. Pavyzdžiui, Klaipėdos LEZ duomenimis, 1 nauja darbo vieta laisvojoje ekonominėje zonoje papildomai sukuria 1,6 naujos darbo vietos kitose Lietuvos įmonėse. Remiantis Klaipėdos pavyzdžiu, galima daryti prielaidą, kad dėl LEZ impulso sukelto multiplikatoriaus efekto papildomai Lietuvoje susikūrė dar apie 15–20 tūkst. naujų darbo vietų. O tai automatiškai generuoja daugiau sumokėtų mokesčių, mažiau išlaidų pašalpoms ir socialinei paramai.
S. Petrulio teigimu, Į LEZ pritraukti užsienio investuotojai išjudina regionus ir suteikia galimybę mažesnėms savivaldybėms sustiprinti ūkį ir subalansuoti biudžetą taip, kad iš dotacijų gavėjų jos virstų realios ekonominės grąžos nešėjomis.
Taip pat LAFEZ prezidentas pabrėžia, kad LEZ plėtros potencialias Lietuvoje yra milžiniškas, nes kol kas išnaudota tik 30 procentų bendro visų LEZ ploto. Šis faktas yra aiškus signalas ne tik verslui, bet ir Vyriausybei bei savivaldybėms, kad laikas kartu jungti aukštesnę pavarą – dar labiau pagerinti investicinę aplinką, tobulinti viešąją infrastruktūrą, imtis švietimo sistemos permainų, o svarbiausia – užtikrinti teisinį ir ekonominį stabilumą, kuris visada atsiduria investuotojų dėmesio centre, kai skirtingose šalyse lyginamos ir analizuojamos sąlygos naujoms „verslo magistralėms“ tiesti.
Užsakymo nr.: PT_79753397