Idėja, kad sostinei reikėtų aukštų pastatų, atsirado dar prieš daugiau nei pusę amžiaus. Tuo metu architektai broliai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai paruošė Vilniaus centro detalaus suplanavimo projektą. „Jie atrado dėsningumą, kad žvelgiant nuo tam tikrų Vilniaus apžvalgos taškų, bažnyčių špiliai sudaro urbanistines kalvas. Taip gimė idėja dešiniajame Neries kranto formuoti naują kalvą, o jos pranašu tapo tuometinis Lietuvos viešbutis”, – teigė M. Pakalnis.
Daugiausiai dangoraižių toje vietoje pridygo maždaug prieš dešimtmetį, kai pradėjo formuotis Vilniaus verslo rajonas dešiniajame Neries krante. Bendrajame miesto plane numatyta ir toliau vystyti šią Vilniaus urbanistinę kalvą, tačiau pastatų aukščiui ir toliau bus taikomi ribojimai. Aukščiausi pastatai rikiuosis tolstant nuo miesto centro - Lvovo, Krokuvos gatvėse. Arčiau Kalvarijų gatvės, pasak M. Pakalnio, galėtų iškilti nebent statiniai, kurie yra mažesnio ūgio nei verslo centro „3 Burės“ pirmasis dangoraižis – 17 aukštų.
Neseniai pastatyta 23 aukštų Trečioji burė – vienas paskutinių tokio dydžio pastatų, esančių arčiau sostinės senamiesčio. Šiuo metu planuojamą garsaus architekto Danielio Libeskindo statinį netgi nurodyta pažeminti, kad šis neužstotų esamų pastatų ir nedominuotų panoramose.
„Nuo aukščiausio kalvos statinio į abi puses einantys pastatai lyg skraistė tolygiai žemėja. Pagrindinis reikalavimas yra toks, kad žvelgiant nuo Subačiaus apžvalgos aikštelės, nauji pastatai turi būti tokio aukščio, kad neišlįstų už pilies, tame siluete turi dominuoti ji”, – paaiškino M. Pakalnis.
Tarp dangoraižių pakanka kelių solistų
Vilniaus urbanistinės kalvos idėją palaiko ir Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė, tik, pasak jos, teritorijoje dar trūksta vientisumo – jos siluetas labiau panašus į pirštinę, o ne į skraistę.
„Priežastys, kodėl kalva dar nebaigė formuotis, tikriausiai, yra ekonominės. Yra savivaldybės pastatas, bet dangoraižius paprastai stato verslas, o verslininkai po krizės galbūt tapo atsargesni. Sprendimas statyti dangoraižį turi dvi priežastis. Jie statomi dėl to, kad žemės kainos didelės, taigi mažame sklype tenka sukurti daug ploto. Tai ypač aktualu, jei teritorija yra arčiau miesto centro. Antras dalykas - dangoraižis yra suvokiamas kaip ženklas, jis yra matomas iš toli ir dėl to gali būti patraukli įvaizdžio formavimo priemonė verslui”, – kalbėjo R. Leitanaitė.
R. Leitanaitė teigė, kad Vilniaus dangoraižiai dažnai sulaukia kritikos, esą jie beveidžiai. Tačiau, pasak jos, tai, ar dangoraižis taps ženklu, lemia jo architektūrinių sprendinių kokybė.
„Neteisinga norėti, kad kiekvienas kalvoje iškylantis dangoraižis būtų solistas, pakanka vieno kito, tuo tarpu kiti turėtų sudaryti foną labiau išsiskiriantiems pastatams. Kita vertus, jei jau statai dangoraižį, reikėtų kelti adekvačius reikalavimus jo architektūros kokybei”, – įsitikinusi R. Leitanaitė.
M. Pakalnis pridūrė, kad mūsų kaimynės Ryga ir Talinas apskritai neturi aiškaus plano, kaip mieste turėtų būti išdėstyti aukštybiniai pastatai. Talino senamiestis yra apstatytas aukštais pastatais, o Rygoje dangoraižiai išmėtyti po visą miestą.
Vaizdas pro langą tampa motyvacine priemone
Verslo centro „3 Burės”, kurį sudaro du anksčiau pastatyti 17 ir 24 aukštų pastatai ir visai neseniai baigtas trečiasis, 23 aukštų dangoraižis, vadovė Rūta Narutavičė sako, kad anksčiau tokiuose pastatuose kurdavosi įmonės, kurios nori parodyti savo galią, tačiau dabar patrauklus biuras tampa motyvacijos priemone darbuotojams.
„Žmones žavi vaizdai pro langą. Juk ir oro balionais paskraidyti norisi dėl gerų emocijų, smalsu pamatyti viską iš aukštai, o ne tik būnant ant žemės. Biuras dangoraižyje įmonei yra didelis privalumas ir motyvacija darbuotojui. Šiais laikais išlaikyti gerus specialistus yra labai sunku. Todėl verslas jų lojalumą nori užtikrinti kažkuo, ko neturi kiti. Įrengti poilsio zonas ar motyvuoti finansiškai gali visi, o pasiūlyti gerą vaizdą pro langą gali ne kiekvienas”, – teigė R. Narutavičė.
Pasak jos, „3 Burės” dangoraižiuose visos darbo vietos formuojamos aplink langus, viduryje paprastai įrengiami susitikimų kambariai, o tamsesnėse erdvėse - virtuvėlės ir kitos bendro naudojimo patalpos. Biurais dangoraižiuose domisi IT, teisinių, finansinių paslaugų, farmacijos ir kitų sektorių įmonės. Būna ir atvejų, kai didelė įmonė įsikuria keliuose dangoraižio aukštuose.
„Jeigu tenka rinktis, ar pavyzdžiui įsikurti visiems viename aukšte, bet žemiau, ar dalintis du aukštus, bet esančius, pavyzdžiui dešimtame aukšte ar dar aukščiau, žmonės dažniau renkasi antrąjį variantą. O mūsų Trečiojoje burėje, kuri yra 23 aukštų, apskritai įsikūrė dvi įmonės - jos dalinasi visą dangoraižį”, – akcentavo R. Narutavičė.
Svarbi ir aplinkosauga
R. Narutavičė pridūrė, kad be gražaus vaizdo už lango, verslininkams rūpi ir aplinkosauga bei išskirtinumas. Dėl to, pavyzdžiui, ant Trečiosios burės stogo yra sumontuota saulės jėgainė, kuri pagamins dalį energijos pastato apšvietimui. Beje, tai yra aukščiausiai Lietuvoje esanti saulės jėgainė. „3 Burės” komplekse yra ir kitų inovatyvių sprendimų, todėl visi trys dangoraižiai turi tarptautinius LEED Platinum sertifikatus, kurie suteikiami tik aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus atitinkantiems pastatams. O statant Trečiąją burę pirmą kartą Baltijos šalyse panaudotas ypatingas būdas – „cold bend” – šaltai lenkti fasadai. Jie pagaminti tiesūs, tačiau montuojant objekte po truputį lenkti, kol pasiekta burės forma.
„ReBank“ komercinio NT konsultantas Lukas Dainys pastebi, kad verslininkus, kurie renkasi verslo centrus – dangoraižius galima skirstyti į kelias grupes. „Pirmoji – teisinių, finansų paslaugų įmonės, kurios užima lyderių pozicijas skirtingose rinkose. Jos dangoraižiuose įkuria įmonių atstovybes ir pagrindines būstines. Antroji – technologijų srityje veikiančios įmonės, kurios steigia paslaugų centrus. Šiose srityse vyksta intensyvi konkurencija dėl darbuotojų pritraukimo, o tvari ir draugiška darbo aplinka įvardijama kaip vienas iš konkurencinio pranašumo aspektų”, – teigė L. Dainys.
Pasak jo, dangoraižių statybos Vilniuje yra apribotos dėl sklypų pasiūlos, kuriuose būtų galimybė statyti daugiaaukščius administracinius pastatus, todėl sostinės centre ateityje matysime daug mažaaukščių verslo centrų, o dėl biurų su vaizdu į miesto panoramą verslininkams teks pakovoti.
Užsakymo nr.: PT_79683277