Kokia „Rail Baltica“ nauda vežant krovinius?

Svarbiausias „Rail Baltica“ konkurencinis krovinių gabenimo pranašumas – greitis ir laikas. Planuojama, kad europinio standarto geležinkeliu krovinių pervežimas tarp Baltijos šalių ir Vidurio Europos taškų truks mažiau nei 2 dienas. Gabenimas sunkvežimiais tuo pačiu maršrutu trunka iki 4 dienų.

Skaičiuojama, kad gabenant krovinius „Rail Baltica“ linijomis sutaupomo laiko nauda sieks apie 2,9 mlrd. eurų.

Kitas geležinkelio privalumas – patikimumas. Naudojant iš anksto žinomus, reguliarius tvarkaraščius, ribojant sustojimų skaičių ir turint gerą atsparumą nepalankioms oro sąlygoms, tiekimo grandines geležinkeliais galima organizuoti reikiamu laiku, ypač kai tai efektyviai suderinama su kitais tarprūšinio tiekimo grandinės elementais, pavyzdžiui, Suomijos įlankos keltų tvarkaraščiais.

Ar verslui apsimokės vežti krovinius geležinkeliu?

Lyginant su kelių transportu, transportavimo išlaidos geležinkeliu vidutinio ir ilgo nuotolio kelionėse sumažės, o tai praplės Baltijos šalių ir Suomijos užsienio prekybos rinkas, leidžiant už tą pačią kainą tiekti krovinius į tolimesnes vietas ar iš jų.

Be to, dėl spūsčių magistraliniuose keliuose krovinių gabenimo sąnaudos ES mastu siekia beveik 135 mlrd. eurų per metus. Iki 2050 transporto kaštai dėl spūsčių keliuose išaugs 50 proc. - iki beveik 200 mlrd. eurų per metus. Geležinkeliai – tvarus transportavimo būdas, lesiantis verslui taupyti pinigus ir tuo pačiu mažinti klimato kaitą.

Kokios krovinių gabenimo geležinkeliais perspektyvos?

Geležinkelio transportas turi perspektyvą perimti didžiąją dalį prekinių krovinių, gabenamų tarp Suomijos, Baltijos šalių, Lenkijos ir Vokietijos. Šiuo metu kroviniai šiaurės–pietų kryptimi daugiausia gabenami keliais ir jūra. Didžiausi prekių srautai, judantys šiaurės–pietų kryptimi, yra popierius, medienos gaminiai, mineralinis kuras ir nafta, geležis, plienas ir maistas.

Dėl šylančio klimato Arkties vandenyno lygis kyla, laivyba tuo naudojasi ir ieško naujų trumpesnių kelių ir galimybių daugiau krovinių plukdyti tarp Kinijos, JAV, Rusijos ir Norvegijos. Šioje logistinėje grandinėje geležinkeliai tampa pagrindinis vaidmuo krovinius sausuma paskirstyti po Europą ir Aziją.

Krovinių vežimas geležinkelio transportu yra perspektyvus dėl nestabilių degalų kainų, besiplečiančios konteinerių rinkos ir griežtinamų apribojimų jūros transporto degalų sieringumui.

Be to, bendroji ES politika numato perkelti dalį krovinių, vežamų keliais toliau kaip 300 kilometrus, į kitų rūšių transportą - geležinkelius arba vandens transportą.

Kiek tikimasi krovinių pervežti?

Numatoma, kad „Rail Baltica“ linija nuo 2026 metų bus pervežta apie 2 mln. tonų, 2030 m. – 14 mln. tonų, o 2055 m. – maždaug 20 mln. tonų krovinių. Palyginimui – „Lietuvos geležinkeliai“ per 2017 metus iš viso pervežė 53 mln. tonų krovinių.

Kokia projekto nauda bus ekonomikai?

Apskaičiuota, kad „Rail Baltica“ socialinė ir ekonominė nauda Baltijos šalyse sieks apie 16 mlrd. eurų nediskontuota verte. Ekspertų vertinimu, Baltijos šalių BVP papildomai išaugs 2 mlrd. eurų.

Viso 870 kilometrų ilgio europinio standarto geležinkelio statybai per tris valstybes prireiks apie 13 tūkst. įvairaus profilio specialistų ir daugiau nei 24 tūkst. darbo vietų bus sukurta netiesiogiai susijusiose arba paskatintose pramonės šakose.

Iš esmės nauda bus gerokai didesnė nei bendros reikalingos nacionalinės investicijos projektui įgyvendinti.

Iš viso „Rail Baltica“ numatyto 5,8 mlrd. eurų dydžio biudžeto, didžiausia investicijų dalis tenka Lietuvai – 2,5 mlrd. eurų. Tikimasi, kad ES finansuos 85 proc. investicijų. Tokiu atveju Lietuvos geležinkeliai“ ir valstybės biudžetas turės investuoti apie 490 mln. eurų. Ekspertu įvertinimu, „Rail Baltica“ eksploatavimo metu kiekvienas iš nacionalinio biudžeto investuotas euras duos 6 eurų grąžą.

Be socialinių ir ekonominių naudų, išmatuojamų pinigine verte, ekspertai taip pat įvertino neišmatuojamų naudų kuriamą vertę, kurios veiks kaip skatinančios priemonės. Pavyzdžiui, tikimasi stipresnio Baltijos šalių verslo bendruomenės bendradarbiavimo, geresnio pasiekiamumo kultūros bei pramogų srityse.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.