Europos Komisija siekia išlaikyti krovininio geležinkelių transporto 35 proc. rinkos dalį Vidurio ir Rytų Europos valstybėse narėse. Iki 2030 metų numatyta perkelti net 30 proc. krovinių, kurie vežami keliais toliau kaip 300 kilometrus, į kitų rūšių transportą - geležinkelius arba vandens transportą, o iki 2050 m. – daugiau kaip 50 proc.

„Eurostat“ duomenimis, 2013 metais Europos Sąjungoje krovininio geležinkelių transporto dalis, palyginti su visu vidaus krovinių transportu, siekė 17,8 proc. Lietuvoje šis rodiklis siekė 33,6 proc.

Krovininio geležinkelių transporto dalis
Foto: Organizatorių nuotr.

Lietuvos magistraliniuose keliuose krovininio transporto intensyvumas nuo 2000 metų išaugo kelis kartus. Ypatingai sparčiai auga tarptautinių krovinių srautai, kurie tranzitu keliauja pagrindiniais Lietuvos magistraliniais keliais.

Krovinius perkels geležinkelių transportui

Kasmet didėjanti krovinių apkrova pagrindiniuose Lietuvos magistraliniuose keliuose sparčiau ardo kelių dangą, greičiau atsiranda pavojingos provėžos, o tai gerokai blogina saugaus eismo sąlygas. Be to, intensyvus eismas didina avarijų riziką.

Tikimasi, kad nutiesus europinio standarto geležinkelį „Rail Baltica“ didelė dalis krovinių bus perkelta geležinkelio transportui.

Numatoma, kad nutiesus „Rail Baltica“, 2026 m. bus pervežta apie 2 milijonai tonų, 2030 m. – 13,7 milijonų tonų, o 2055 m. – maždaug 20 milijonų tonų krovinių.

„Rail Baltica“ konkurencinis krovinių gabenimo pranašumas – greitis. Planuojama, kad krovinių pervežimas tarp Baltijos šalių ir Centrinės Europos taškų truktų mažiau nei 2 dienas, kai gabenimas sunkvežimiais tuo pačiu maršrutu trunka iki 4 dienų, o skaičiuojama sutaupomo laiko nauda sieks apie 2,9 mlrd. eurų.

Skatinant kelių transporto keitimą geležinkelių transportu ir taip sumažinant krovininių sunkvežimių skaičių ir jų eismo intensyvumą viešuosiuose keliuose, natūraliai bus daromas teigiamas poveikis saugumui keliuose.

Kroviniai keliaus geležinkeliu per Kauną

„Lietuvos geležinkeliai“ šiuo metu vykdo rangos darbų pirkimą ruože Jiesia-Rokai-Palemonas-Kaunas. Tai vienas svarbiausių ruožų projekte, kuris atves europinio standarto geležinkelį nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Palemone įrengto intermodalinio krovinių terminalo.

Kauno intermodalinio terminalo prijungimas prie „Rail Baltica“ ir tuo pačiu prie Europos geležinkelio tinklo suteiks galimybę iš Kauno skirstyti krovinius, gabenamus tiek 1435 mm pločio, tiek ir 1520 mm pločio vėžėmis.

Ateityje prie europinio geležinkelio taip pat planuojama prijungti ir Kauno laisvąją ekonominę zoną.

Nauda keleiviams

Kelionės traukiniais yra vienas saugiausių keliavimo būdų. Pagal mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičių kelionės traukiniais yra 30 kartų saugesnės nei automobiliai ir 3 kartus saugesnės už keliones autobusais.

Pernai „Ernst & Young Baltic“ (EY) atliktoje geležinkelių infrastruktūros bei projekto „Rail Baltica“ kaštų ir naudos analizėje įvertinta, kad per tris Baltijos valstybes „Rail Baltica“ eksploatacija dėl saugesnės transporto rūšies naudojimo, leis išgelbėti apie 400 žmonių gyvybių.

„Rail Baltica“ naudą taip pat turėtų pajusti keleiviai - plečiantis miestams palei „Rail Baltica“ trasą, eismo intensyvumas turėtų didėti, todėl „Rail Baltica“ suteiks alternatyvią galimybę keliauti be transporto spūsčių mieste ir kartu jas sumažins.

Atsižvelgiant į greičio pranašumus, Rail Baltica taip pat suteiks galimybę sutaupyti daug laiko keliaujant. Be to, palyginti su kelionėmis asmeniniu automobiliu, kai laiką tenka leisti už vairo, arba su kelionėmis lėktuvu, kai reikia atlikti papildomus veiksmus - nuvykti į oro uostą, užsiregistruoti, praeiti saugumo patikrą, įsėsti į lėktuvą, išsilaipinti - greitieji traukiniai sklandžiai vyksta iš vieno miesto centro į kito miesto centrą, dažnai be sustojimų, todėl kelionės laiką galima išnaudoti netrukdomai ir produktyviai.

EY vertinimu, keleivių sutaupyto laiko nauda sieks apie 2,4 mlrd. eurų.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.