„Mano nuomone, mūsų šalyje per dažnai kreipiamasi į teismą. Būtent dėl to aš tapau mediatore, nes mediacija padeda šalims išvengti konfliktinių situacijų, surasti patį geriausią ir trumpiausią kelią sprendimo link. Kai iškyla būtinybė spręsti ginčą, manau, žmonės turėtų kuo daugiau naudotis mediacija“, – kodėl tapo mediatore, kalba Kauno apylinkės teismo Civilinių bylų teisėja Kristina Imbrasienė.
Jos teigimu, taikus ginčo sprendimo būdas yra geriausias pasirinkimas, o teismo kelias tinkamas tik tada, kai šalims nepavyksta susitarti.
Teisminės mediacijos komisijos (TMK) 2017 metų duomenimis, praėjusiais metais, teisminei mediacijai perduota 540 civilinių ginčų̨, t. y. beveik dvigubai daugiau nei 2016 m. Ir beveik pusėje vykusių procesų buvo pasirašytos taikos sutartys. Daugiausiai civilinių bylų medijuoti perduodama teisėjams-mediatoriams (87 proc.).
Teisėjams už mediatoriaus darbą nėra finansiškai atlyginama, visgi jie, investuodami savo asmeninį laiką ir lėšas, nuolat tobulina žinias šioje srityje ir savanoriškai atlieka mediatoriaus darbą. O pabrėžiama didžiausia šio pasirinkimo motyvacija – tai matoma didžiulė taikaus ginčų sprendimo būdo prasmė.
Geram mediatoriui vien profesinių žinių neužtenka
Norint tapti teismo mediatoriumi reikia būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį išsilavinimą, būti išklausius ne trumpesnius kaip 32 akademinių valandų mokymus. Šalia šių reikalavimų svarbios yra asmeninės ir dalykinės mediatorių savybės.
„Teismo mediatorius padeda šalims identifikuoti ginčo esmę ir net atkurti tarpusavio santykius. Dažnai joms parodo kitokius ginčo sprendimo būdus. Todėl labai svarbus pirmasis įspūdis, kurį apie teismo mediatorių susidaro besiginčijančios pusės – jis turi būti profesionalus ir pasitikėti savimi“, – pabrėžia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė.
Šalia profesinių žinių, teisėjai-mediatoriai taip pat išskiria asmenines savybes ir psichologines žinias, kaip itin svarbias geram mediatoriui.
Anot teisėjos D. Žvinklytės, gebėjimas pasakyti tai, ko žmonės nenori girdėti tokiu būdu, kad išgirstų bei suprastų, yra neįkainojama mediatoriaus savybė. Tam būtini bendravimo įgūdžiai, sugebėjimas klausyti ir bendravimo psichologijos išmanymas.
„Man svarbiausia yra komunikabilumas ir bent minimalus psichologijos išmanymas – pavyzdžiui, psichologinių žmonių tipų pažinimas. Žmonės yra tikrai labai skirtingi ir reikia žinoti, kaip rasti bendrą kalbą su kiekvienu. Kai kurie atėję į mediaciją būna labai užsidarę, o pasikalbėjus individualiai atsiskleidžia ir grįžus į mediaciją jau būna lengviau. Taigi, komunikabilumas, sugebėjimas lengvai bendrauti, psichologinės žinios būtini mediatoriui“, – kalba Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas.
Dar viena savybė, kurią išskiria K. Imbrasienė, tai dalyvių išklausymas. „Sugebėjimas klausytis ir profesionaliai bei pagarbiai rasti bendrus sąlyčio taškus yra svarbu. Bet visgi svarbiausia – sugebėjimas klausytis, nes atėjęs į mediaciją asmuo tikisi, kad jis bus išklausytas“, – sako teisėja.
„Mediatorius sudėlioja gana griežtas taisykles, pavyzdžiui, jeigu vienas kalba, tai kitas negali kalbėti tuo pačiu metu, jis turi išklausyti, kad ir kaip gali būti nemalonu. Mediacijos metu vyksta konstruktyvus pokalbis, aišku būna ir audrų, bet bendrai mediacijos procesas yra struktūrizuotas ir turi tam tikras taisykles. Jeigu susipykę žmonės šiaip susitiktų pakalbėti, tai greičiausiai rėktų, nesiklausytų ir neišgirstų to, kas svarbiausia, o mediatorius padeda išgirsti būtent tai, kas svarbu ginčui išspręsti“, – pasakoja teisėjas T. Ridikas.
D. Žvinklytė akcentuoja, kad pats teismo mediatorius negali pasiduoti emocijoms ir palaikyti vienos ar kitos pusės. Mediatorius yra neutralus stebėtojas, dėl to jis turi pasižymėti itin išvystytu kritiniu mąstymu ir turėti ginčų sprendimo įgūdžių. Be to likti nešališkas viso proceso metu, nes jis tik padeda šalims pačioms atrasti galimą ginčo sprendimo būdą, bet pats nieko nesprendžia.
„Taip pat teismo mediatorius turi gebėti sukurti ir palaikyti viltingą, pozityvią ir saugią aplinką, ši savybė itin svarbi, nes gebėjimas sukurti saugią aplinką šalims dažnai lemia ir sėkmingą ginčo sprendimą bei kuria pasitikėjimo jausmą tiek mediatoriumi, tiek pačiu mediacijos procesu“, – mediatoriui svarbų gebėjimą išskiria teisėja D. Žvinklytė.
Ar verta teisėjams tapti mediatoriais?
Teisėjams mediatoriams atskiras atlyginimas už mediacijos paslaugas nemokamas, tačiau jų gretos didėja.
„Tai papildomas darbas, kurį dirbi savanoriškais pagrindais, dažniausiai po darbo. Tad dirbama labiausiai iš idėjos. Aš pats jaučiu moralinį pasitenkinimą, kai šalys taikiai susitaria ir būna patenkintos bendru sutarimu. Man malonu ir jaučiu, kad dirbu netuščiai“, – apie mediatoriaus darbo prasmę sako Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andžej Maciejevski.
Teisėjas taip pat išskiria, kad mediacijų metu galima įgyti tokių žinių, kurių negausi spręsdamas bylas. „Aš, kaip teisėjas, spręsdamas konkrečią bylą, matau, kas parašyta popieriuose, o šalys dažniausiai teismui atskleidžia tai, kas reikalinga. O mediacijos metu pamatai tikrąją gyvenimo pusę, verslo ir privataus gyvenimo santykius, kurių nesimato bylose“, – pasakoja A. Maciejevski.
„Aš apsisprendžiau tapti mediatoriumi, nes esu komunikabilus žmogus ir man patinka bendrauti. Teisėjo darbas toks labiau „popierinis“, negali per teismo posėdį rodyti emocijų, o mediacijose man patinka atviresnis bendravimas. Manau, mano asmeninės savybės tinkamos būti mediatoriumi, aš save realizuoju, tobulinu įgūdžius ir pasikraunu teigiamų emocijų“, – teigia T. Ridikas.
D. Žvinklytė pabrėžia, kad ne visi teisėjai gali būti puikūs mediatoriai, ir mano, kad tapti teismo mediatoriais verta tiems, kurie turi tam tikrų asmeninių savybių: yra pozityvūs, nuoširdūs, kantrūs, mokantys išklausyti ir girdėti kitą žmogų, greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, pasitikintys savimi. Svarbiausia, mediatorius turi mėgti savo darbą, o ne atlikti jį formaliai.
Daugiau apie teisminę mediaciją galite sužinoti čia.
Užsakymo nr.: PT_79556999