„Kojų kraujotakos sutrikimai Lietuvoje vargina kas ketvirtą moterį ir kas šeštą vyrą. Iš viso šiuo negalavimu skundžiasi apie 300 tūkst. žmonių. Dažniausiai diagnozuojama kojų venų liga – venų varikozė“, – aiškina „Gijos Klinikų“ gydytojas kraujagyslių chirurgas Tadas Danilevičius.
Priežasčių, dėl kurių vystosi venų varikozė, pasak gydytojo, yra ne viena. „Varikozė gali atsirasti dėl ilgo stovėjimo ar sėdėjimo, viršsvorio, vidurių užkietėjimo, rūkymo, ankštų drabužių dėvėjimo ar kontraceptikų vartojimo. Visgi, net šešiais iš dešimties atvejų venų varikozė yra diagnozuojama dėl paveldimumo. Ši, atrodo, neypatinga liga, iš tiesų yra labai pavojinga ir diagnozuojama net labai jauniems žmonėms. Viskas priklauso nuo gyvenimo būdo“, – sako T. Danilevičius.
Laiku nesusirūpinus ji gali sukelti labai skaudžių pasekmių. „Negydant vystosi lėtinis veninis nepakankamumas. Jam progresuojant atsiranda odos patamsėjimas, gali atsiverti negyjančios žaizdos blauzdose, susidaryti trombai. Ne mažiau pavojingas ir paviršinių venų uždegimas – tromboflebitas, kai krešuliai gali pasiekti giliąsias venas, o iš ten nukeliauti į plaučius, sukeldami plaučių arterijos trombemboliją ir galimą ūmią mirtį“, – aiškina gydytojas ir pataria į gydytojus kreiptis kuo anksčiau, mat ligai įsisenėjus, gali prireikti operacijos.
Taip atsitiko ir mokytoja dirbančiai Giedrei. Galimai iš mamos paveldėjusi polinkį venų varikozei, moteris pasakoja, kad pirmuosius požymius pastebėjo prieš 18 metų: „Pirmieji mazgeliai pasirodė, kai man buvo vos 23 metai ir laukiausi vaikelio. Tokį ankstyvą venų varikozės vystymąsi greičiausiai paskatino genetinis polinkis ir nelengva vaikystė. Gyvenome kaime, iki mokyklos didelį atstumą tekdavo vaikščioti pėsčiomis, avėjau prastą ir nepatogią avalynę“, – pasakoja moteris.
Klaida, kurios nereikėtų kartoti
Giedrė prisimena, kad pastebėjusi pirmuosius venų varikozės požymius ilgą laiką delsė kreiptis į gydytojus, o tai lėmė ligos paūmėjimą. „Didžiausia mano klaida, pastebėjus pirmus varikozės mazgelius, buvo ta, kad aš iškart nesikreipiau į gydytojus. Save teisinau laiko stygiumi, vaiko gimimu ir kitais įvairiais dalykais, tačiau iš tiesų aš bijojau.
Jau tada buvo atliekamos skleroterapijos procedūros, kai į venos mazgelį yra suleidžiami vaistai ir vena susitraukia savaime, tačiau mano atveju, dėl per ilgo laukimo, tai atlikti buvo jau per vėlu“, – aiškino moteris.
Vis tik po metų moteris nusprendė kreiptis į gydytojus. „Iš pradžių man išrašė tepalą, kompresines kojines ir tabletes. Tuo metu viskas atrodė labai neblogai, tačiau, laikui bėgant, pastebėjau, kad nuo tablečių man prasidėjo alerginė reakcija, pradėjo berti odą“, – pasakojo pašnekovė.
Nustojusi vartoti tabletes moteris dar kartą kreipėsi į krajagyslių chirurgus, kurie nusprendė atlikti operaciją. „Pasitikėjau savo gydytojais ir pasiryžau operacijai. Operacija praėjo sėkmingai, randų praktiškai neliko. Visgi, po 7 metų ir ant kitos kojos atsirado pirmieji mazgeliai. Tada, jau nieko nelaukdama nuvykau pas tuos pačius specialistus. Atliko dar vieną operaciją ir iki dabar jaučiuosi puikiai“, – džiaugiasi Giedrė.
Nuolatinė priežiūra
Po abiejų operacijų gydytojai Giedrei išrašė medicinines kojines, kurias ji privalėjo nešioti tol, kol sugijo žaizdos. Vis dėto moteris jas dėvėjo ir po to. „Po operacijų, kurį laiką tenka nešioti medicinines kompresines kojines, tačiau vėliau galima ir rekomenduojama pastoviai vilkėti profilaktines kojines. Jų yra įvairiausių dydžių, storių ir spalvų, todėl toms moterims, kurios bijo, kad atodys negražiai, tikrai galiu pasakyti, kad galima įsigyti tokias kojines, kurių niekas neatskirs nuo įprastų pėdkelnių“, – sako moteris.
Per metus nuo paskutinės operacijos, Giedrė jokių neigiamų simptomų, susijusių su kraujotaka, nejaučia, nes, kaip pati sako, griežtai laikosi gydytojų nurodymų, kurie kardinaliai pakeitė jos gyvenimo būdą. „Gydytojai sureguliavo mano mitybos ir poilsio planą, suteikė teorinių žinių. Savo ruožtu visiškai atsisakiau aukštakulnių, pradėjau reguliuoti miego režimą, kad visada būčiau pailsėjusi ir išsimiegojusi. Pradėjau sveikai maitintis, numečiau svorio“, – pasakoja su paveldima liga gyvenanti moteris.
Ne ką mažiau svarbu, anot Giedrės, yra nuolatinė kojų priežiūra ir mankšta, o sėdėjimas sukryžiavus kojas – didžiausia klaida, kurią daro moterys.
Trūksta švietimo
Nors venų varikozė seniai žinoma ir jau ilgą laiką Lietuvoje gydoma liga, anot Giedrės, apie jos grėsmę žmonės žino labai nedaug.
„Daugelis žmonių šią ligą tapatina tik su estetine problema. Ypatingai tai daro vyrai, kurie gėdijasi kreiptis į gydytojus arba tiesiog numoja ranka. Iš tiesų už venų varikozės slypi kur kas rimtesnės ligos. Tai yra ir sutrikusi kraujotaka, ir trombozės pavojus, ir dar daugelis ligų, kurias signalizuoja išryškėjusios venos. Dabar visiems sakau, kad pamačius pirmuosius požymius reikia iškart kreiptis į gydytojus ir jokiu būdu neatidėlioti ar apsimetinėti, kad niekam tavo kojos jau nebeįdomios“, – ragina moteris.
Užsakymo nr.: PT_79528783