Patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis ekologišką maistą ir kosmetiką

Nors apie ekologiją pastaruoju metu kalbama nemažai, daugelis pirkėjų, rinkdamiesi ekologiškus maisto ir kosmetikos produktus, neretai pasimeta tarp daugybės skirtingų terminų ir ženklinimų. Specialistai pataria, į ką reikėtų atsižvelgti perkant ekologiškus maisto ir kosmetikos gaminius ir kokių pavadinimų reikėtų dairytis ant produktų pakuotės, kad netektų nusivilti.

Ekologiškas maistas - tik sertifikuota

Ekologinė gamyba, anot VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus prof. dr. Gintauto Labanausko, apima visus etapus – nuo pirminės produkto gamybos iki perdirbimo, saugojimo, transportavimo, pardavimo ar tiekimo vartotojui. O visi tikrai ekologiški produktai turi būti sertifikuoti.

„Sertifikavimas – tam tikra procedūra, kurios metu patikrinama, ar produkto gamyba ir naudojamos medžiagos atitinka reikalavimus“, – pasakoja G. Labanauskas.

Pagal reikalavimus, ekologiškų produktų sudėtyje neturi būti sintetinių maisto priedų – dažiklių, saldiklių, konservantų ir kt. Jie negali būti užteršti cheminėmis medžiagomis – sunkiaisiais metalais, pesticidų likučiais, antibiotikais, hormonais. Juose neturi būti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).

Dėl išskirtinio ženklinimo ekologišką maistą prekybos vietose lengva atpažinti. Visi supakuoti ekologiški produktai paženklinti Europos Sąjungos ženklu – žalios spalvos stačiakampiu su lapu iš baltų žvaigždžių. Greta dedamas nacionalinis ženklas „Ekologinis žemės ūkis“. Nefasuotus ir neženklintus ekologiškus produktus gali parduoti tik ūkininkai, pateikiantys ekologiškumą įrodantį dokumentą – sertifikatą.

Sąžiningai ekologiškai ūkininkaujant galima išauginti vertingesnes daržoves

„Turime rimtą taršos problemą savo planetoje, ekosistema yra pažeista. Mūsų gamtai daroma žala veikia ir dirvožemį, ir lietų, tad išauginti visiškai šios žalos nepaveiktą augalą turbūt yra neįmanoma“, – sako gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė.

Visgi ji priduria, kad tam tikromis sąlygomis, sąžiningai ūkininkaujant, galima išauginti daržoves, kurios turėtų daugiau vertingų medžiagų nei kitos.

„Jei aplink nėra didesnio taršos šaltinio, augalai tręšiami minimaliai, tokios daržovės gali būti sveikesnės nei augintos ūkyje, kuriame jos yra permirkusios mineralinėmis medžiagomis“, – mano J. Dobrovolskienė.

„Pagal Europos Sąjungos reikalavimus, kiekvieną vykdantį ekologinę gamybą kasmet mažiausiai vieną kartą privalomai patikriname gamybos vietoje“, – sako sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ vadovas G. Labanauskas.

Dar ne mažiau kaip 10 proc., atrinktų pagal rizikos įvertinimą, yra tikrinama papildomai. Patikros metu kilus įtarimui, gali būti imami produkcijos, augalų ar dirvožemio ėminiai. Jeigu randama draudžiamų medžiagų, prarandama teisė realizuoti tokią produkciją kaip ekologišką.

Kosmetikos kokybę taip pat išduos sertifikatai

Sveikos gyvensenos tyrinėtoja, knygų apie kosmetiką ir maistą autorė Guoda Azgurdienė pasakoja, kad ieškant sveikiausio produkto odai pirmiausia reikėtų išsiaiškinti ekologiškos ir natūralios kosmetikos terminų skirtumus.

„Kosmetikoje yra terminai „natūrali“ ir „ekologiška“. Grynai ekologiškos sertifikuotos kosmetikos yra labai nedaug, nes tai – labai aukštas standartas, ją sunku pagaminti. Daugiau gaminama natūralios kosmetikos, kurios dalį sudaro ir ekologiškos žaliavos. Todėl rekomenduočiau rinktis natūralią ir ekologišką kosmetiką“, – teigia G. Azgurdienė.

Daugiausiai apie natūralios kosmetikos gaminio kokybę pasakyti gali ant pakuotės esantys sertifikatai. Tačiau Europos Sąjungoje natūrali ir ekologiška kosmetika, kitaip nei ekologiškas maistas, nėra žymima vienu bendru ženkliuku, tad pirkėjui tenka įsiminti keletą sertifikatų pavadinimų.

„Nors dabar galioja tarptautinis standartas „Cosmos“, bėda ta, kad jis neturi ženkliuko – yra tik užrašas. Bet yra ir seniau naudojami sertifikatų ženklai – pavyzdžiui, „Soil Association“, „BDIH“, „Natrue“. Tokie ženklai iš esmės yra kompleksiniai ir byloja, kad jais pažymėtame produkte nėra agresyvių cheminių elementų. Jais būtų galima labiausiai pasikliauti“, – pataria specialistė.

Jai pritaria ir „Ekoagros“ III sertifikavimo skyriaus vadovė Reda Butkevičiūtė, sakydama, kad „Natrue“ standartas tarptautinėse rinkose laikomas vienu iš labiausiai pripažintų. Šis standartas kosmetiką suskirsto į tris tipus: ekologiška – ne mažiau kaip 95 proc. natūralių medžiagų yra ekologiškos, natūrali kosmetika su ekologiškomis medžiagomis – ne mažiau kaip 70 proc. natūralių medžiagų yra ekologiškos, natūrali – iš natūralių medžiagų.

Natūrali ir ekologiška kosmetika – biologinė, kaip ir mūsų kūnas

Nors žmonės neretai abejoja natūralių produktų veiksmingumu, anot G. Azgurdienės, tinkamai parinkti jie gerokai stipriau apsaugo odą nuo žalingo aplinkos poveikio. Artėjant šalčiui, sausėjant orui biuruose ir namuose, natūralūs aliejai, priešingai nei mineraliniai, geriausiai apsaugo odą nuo išsausėjimo.

„Stiprioji natūralios kosmetikos pusė – būtent fiziologinė odos sveikata, kvėpavimas, valymas, drėkinimas, riebalų išsiskyrimo subalansavimas. O didžiausia natūralios ir ekologiškos dekoratyvinės kosmetikos silpnybė – negreitas grožio efektas. Kai reikia labai greitai padengti plauką tam tikra spalva, arba nenuplaunamo ir jokiais būdais nenuvarvančio blakstienų tušo – šioje vietoje natūrali ir ekologiška kosmetika neturi tokio efekto, prikibimo.

Bet kai kalbame apie odos sveikatą, apsaugą nuo atmosferos poveikio, taršos, sezoninių pokyčių, natūrali ir ekologiška kosmetika turi labai daug privalumų, nes ji yra biologinė, kaip ir mūsų kūnas“, – pabrėžia sveikos gyvensenos tyrinėtoja ir priduria, jog reikėtų atsižvelgti ir į kainą bei atmesti pačias pigiausias ir brangiausias kosmetikos priemones. Labai pigi kosmetika negali būti tokia veiksminga, o patys brangiausi gaminiai tiek kainuoja ne dėl žaliavų – net ir sudėjus pačias geriausias medžiagas, kosmetika neprivalo būti tokia brangi.

„Pateikdamas nepriklausomos kontrolės institucijos išduotą sertifikatą gamintojas gali įrodyti, kad jų produkcija pagaminta laikantis atitinkamų standartų ir ženklinimo etiketėse pateikti gaminio ekologiškumo ar natūralumo ženklai ir teiginiai yra teisingi“, – sako „Ekoagros“ direktorius G. Labanauskas.