Ambicingo tikslo pasiekti gali padėti senos tradicijos

„Išmanusis miestas visų pirma yra aukštųjų technologijų miestas su atitinkama pramone ir tyrimų centrais. Vilnius turi kuo didžiuotis: turime puikų Gyvybės mokslų centrą, Fizinių ir technologijos mokslų centrą, miestas gali džiaugtis savo pasiekimais biotechnologijų bei fotonikos srityse. Todėl Vilnius turi visas galimybes pasiekti vieno iš, mano manymu, pagrindinių tikslų – tapti didžiuoju gyvybės ir fotonikos mokslų centru, kur šių sričių pramonė bei tyrimai žengtų koja kojon kurdami žymiai didesnę pridėtinę vertę nei kuria dabar. O tai užtikrintų gerai apmokamas darbo vietas ir aukštą miesto pragyvenimo lygį“, – įsitikinęs politikas.

Pats daugiau nei dešimtmetį versle praleidęs D. Kreivys mano, kad Vilnius yra pasidėjęs tvirtus pamatus šiam tikslui pasiekti. Tereikia labai aiškios politinės valios, kryptingai naudojamų išteklių, bei tvirto sutarimo tarp mokslininkų, universitetų bendruomenių ir verslo.

Išmanus miestas

„Man visuomet kyla klausimas, kaip Kopenhaga, kartu su Malme turinti vieną didžiausių pasaulyje biotechnologijų centrų „Medicon Valley“, pasiekė šiandieninę šlovę. Jį sukūrė šimtai biotechnologijų įmonių, kurios atlieka garsiausius pasaulyje mokslinius tyrimus.

Mūsų sostinė turi gilias mokslo tradicijas, besitęsiančias keletą dešimtmečių. Galime didžiuotis talentingais mokslininkais, kurie sukūrė galimybę Lietuvoje investuoti didžiulėms tarptautinėms įmonėms: „Thermo-Fisher Scientific“, „Teva“ ir kitomis. Turime mokslinius tyrimus komercializuojančia „Biotechfarma“, visą eilę daug žadančių nedidelių įmonių ir startuolių, turinčių didelį potencialą. Tą potencialą reikia vystyti“, – atkreipia dėmesį politikas.

Užsienio investuotojus pritraukia talentai

Siekiant Vilnių išgarsinti tarptautiniu mastu kaip aukštųjų technologijų centrą, būtina sustiprinti šių sričių profesionalų rengimą, sudaryti palankias sąlygas investuotojams, ir pagaliau įkurti aukštųjų technologijų parką – laisvąją ekonominę zoną, kurios Vilnius kol kas neturi. Dar vienas labai svarbus žingsnis – tarptautinės mokslo konferencijos, pritraukiančios dėmesį bei įtakingus mokslininkus bei įmones iš užsienio.

„Šiandien turime vieną iš tokių renginių – „Life Sciences Baltic“, kurios idėją beveik prieš dešimtmetį būdamas ministru atsivežiau iš Izraelio. Renginį išplėtus ir pavertus didžiausia kasmetine konferencija mūsų regione, būtų didelis stimulas užsienio investuotojams atvykti įvertinti Lietuvos ir Vilniaus daroma pažangą bei čia investuoti“, – įsitikinęs D. Kreivys.

Konferencija

Politiko manymu, užsienio investuotojus labiausiai domina talentų skaičius mieste, tad čia reikėtų glaudaus Vilniaus savivaldybės bendradarbiavimo su universitetu. „Man asmeniškai yra tekę derėtis su ne viena kompanija, siekiant jas pritraukti į Vilnių. Pagrindinis klausimas – kvalifikuotų specialistų kiekis. Jų paruošimas yra turbūt kertinis komponentas, todėl galbūt reikėtų apsvarstyti stipendijų klausimą jaunimui, pasirinkusiam studijas atitinkamose srityse“, – mano TS-LKD kandidatas į sostinės merus.

Išmaniajame mieste – didesnis komfortas gyventojui

D. Kreivio teigimu, šalia aukštųjų technologijų reikėtų kalbėti ir apie išmanųjį miestą, kuris užtikrintų visiškai kitą komforto lygį sostinės gyventojams. Tokio miesto pavyzdžiu, anot politiko, galėtų būti Barselona, kur diegiama išmaniojo miesto strategija, apimanti gausybę sričių: nuo automobilių srautų daviklių padedančių valdyti transporto srautus, išmanių atliekų konteinerių, signalizuojančių, kada reikia šiukšles išvežti, užterštumo daviklių, stebinčių oro kokybę ar išmanaus apšvietimo mieste. Konservatorius pažymi, kad svarbiausia, jog visi šie išmaniųjų sensorių duomenys, kaip ir kita didžioji miesto duomenų dalis, yra atviri ir suteikiantys galimybę išmaniems startuoliams kurti inovacijas ir miestiečiams reikalingas paslaugas.

Vairuotojams itin patogi technologinė naujovė – apšvietimas, prisitaikantis prie transporto srauto. Atvykstant automobiliui, šviesos ryškumas suintensyvėja, pravažiavus – sumažėja. Tokie sprendimai padeda ženkliai sumažinti miesto išlaidas gatvių apšvietimui, ir jų, D. Kreivio teigimu, yra daugybė.

„Išmanus miestas – šiuolaikiškas miestas, kurio gyventojai gali bet kuriuo laiku pasitikrinti triukšmo, užterštumo lygį, esantį kaimynystėje. Miestas, kuriame, naudodamasis aplikacija, gali matyti netoliese esančias laisvas automobilio parkavimo vietas, o transporto srautai valdomi esamuoju laiku, kuomet davikliai surenka duomenis, pagal kuriuos reguliuoja šviesoforų veikimą. Visas pasaulis juda šita kryptimi, ir manau, kad Vilniui čia dar yra kur pasistengti“, – kalba kandidatas į Vilniaus merus.

Išmanus miestas

Ne mažiau svarbus išmaniojo miesto atributas – vilniečio kortelė, leidžianti susitvarkyti daugybę reikalų naudojantis viena aplikacija. Ji galėtų pasitarnauti registruojant atžalas į darželį, sprendžiant visus su savivaldybe susijusius klausimus net neužeinant į ją, nuomojantis paspirtuką ar dviratį, mokant už komunalines paslaugas ir net dalyvaujant miesto valdyme.

„Man labai svarbi vilniečių nuomonė ir įsitraukimas svarstant svarbiausius miesto klausimus. Todėl viena pagrindinių mano idėjų – vilniečio kortelė, kuri suteiktų ne tik visą eilę paslaugų ir nuolaidų, bet ir leistų vilniečiui dalyvauti sprendžiant esminius sostinės klausimus“, – tvirtina D. Kreivys.

Permainoms pasiekti nereikia didelio biudžeto

Siekiant Vilnių paversti išmaniuoju miestu, svarbiausias pirmasis žingsnis būtų paskirti inovacijų vadovą, kuris su savo komanda būtų atsakingas už išmanaus miesto strategijos sukūrimą ir įgyvendinimą.

„Nuo talentų, kurie gali įgyvendinti pokyčius, priklauso viskas. Mano manymu, vietos optimizuoti savivaldybės valdymą, nedidinant personalo skaičiaus, bet perskirstant funkcijas ir sudėliojant kiek kitokią struktūrą, tikrai yra“, – svarsto politikas.

Anot D. Kreivio, išmanieji sprendimai nereikalauja milžiniškų išlaidų, ir yra atsiperkantys. „Be abejo, išmanaus transporto sensorinė sistema kainuoja, bet jei skaičiuosime socialinius kaštus, kiek miestiečiai iš to gaus naudos, kiek mažiau sudegins kuro, kiek efektyviau miesto žmonės galės išnaudoti šį laiką – atsiperkamumas yra pakankamai aiškus. Išmanus miestas yra nauda tiek miestiečiams, tiek savivaldybei, kuri diegia sprendimus, nes tie pinigai grįžta“, – įsitikinęs buvęs ūkio ministras.

Jo teigimu, dalį šių projektų galėtų finansuoti savivaldybė, dalį – Europos Sąjungos fondai, tarptautinės finansinės institucijos. Reikėtų apsvarstyti ir galimybę sukurti Vilniaus investicijų fondą, kuris pritrauktų lėšas iš stambių tarptautinių institucijų.

„Jei savivaldybė į tokį fondą įdėtų apie 50 mln. eurų, galima tikėtis, kad fondo dydis išaugtų iki pusės milijardo eurų. Tai būtų puikus finansavimo šaltinis ne tik įvairiems išmanaus miesto projektams finansuoti, bet ir įvairiems infrastruktūriniams projektams, kurie atsiperka“, – įsitikinęs ilgametę patirtį versle turintis D. Kreivys.

„Be to, Vilniečiai sumoka daugiausiai mokesčių. Todėl vien jau dėl šios priežasties už juos turi gauti pačias geriausias paslaugas“, – sako kandidatas į Vilniaus merus.

Užsakymo nr.: PT_79461689