Kaip teigia Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos prodekanė, profesorė dr. Snieguolė Matulienė, pastarąjį dešimtmetį ieškoma vis efektyvesnių kovos su korupcija įrankių, tačiau tikėtis greitų rezultatų būtų naivu: „investuodami į antikorupcinį švietimą pakeisime tik jaunąją kartą, tuo metu išrauti giliai įsišaknijusius kyšio davimo papročius iš vidurinės kartos žmonių yra be galo sunku“.

Žino, bet duoda

Tai, kad sveikatos sektoriuje klesti korupcija, pašnekovei ne naujiena. Profesorė sako pati susidūrusi su gana akivaizdžiu kyšio prašymu – buvo užsiminta, kad tai garantuos geresnes sąlygas pacientui, atidesnę priežiūrą. S. Matulienė, žinoma, kyšio nedavė, tačiau dar kartą įsitikino, koks šioje srityje didis paprotinės teisės vaidmuo.

„Išguiti tradicijas, papročius ir įpročius iš visuomenės yra labai sunku. Ne ką lengviau būtų, net jei padėkas pinigine išraiška gydytojams reglamentuotų teisės normos. Žinių mums pakanka – jei paklaustume visų skirtingų amžiaus grupių, ar kyšį duoti yra gerai, atsakymą gautume „ne“. Kasininkams neduodame papildomų pinigų, kad mums šypsotųsi ir greičiau eilėje aptarnautų, nemokame ir taksistams, kad šie greičiau atvažiuotų. Tuo metu medikai yra viena senųjų prestižinių specialybių, kurioje labai gaji paprotinė teisė“, – kalbėjo profesorė.

Šios tradicijos šaknų ji siūlo ieškoti daug seniau nei sovietiniuose laikuose. „Nuo seno medikams, mokytojams ar klebonui žmonės nešė kiaušinių, vištų, grietinės ar pintinę obuolių. Tai, pirmiausia, reiškė pagarbą ir dėkingumą. Noras greičiau patekti pas gydytoją galėdavo kainuoti ir geresnio prancūziško konjako butelį. Tokių korupcinių apraiškų galima rasti net labai senuose šaltiniuose“, – sakė ji.

Visi suvokia, kad kyšį duoti yra blogai, bet ir toliau tai daro, nes turi savų priežasčių ir pasiteisinimų – esant didelei biurokratijai, norint pagreitinti procesą ar gauti kokybiškesnes paslaugas, kai legaliais būdais neišsprendžiamos problemos ar yra per daug sudėtingos biurokratinės procedūros, galiausiai kyšį kartais paskatina ir noras gauti paslaugas ir lengvatas, kurios nepriklauso.

Susimokama už dėmesį

Profesorės teigimu, STT svetainėje nurodoma, kad antikorupciniam visuomenės švietimui skiriama didelis dėmesys – vykstama į mokyklas, poliklinikas, muitinės departamentą ir kt. Visgi, jos manymu, tokia tikslinė grupė – vaikai, jaunimas ir valstybės tarnautojai – nėra didžioji problema.

„Vaikai, jaunimas yra mūsų ateitis, tad šviesdami šią grupę galime tikrai tikėtis, kad korupcijos ateityje bus mažiau. Tačiau tyrimai rodo, kad labiausiai „sutepta“ kategorija yra vidutinio ir pensijinio amžiaus žmonės, kuri veikia jau pagal mano minėtą papročių sistemą“, – pastebėjo S. Matulienė.

Snieguolė Matulienė
Foto: Organizatorių nuotr.

Profesorė siūlė atsigręžti į policijos sistemoje įgyvendintus pokyčius, kurie lėmė, kad korupcijos apraiškų ten sumažėjo drastiškai.

„Pinigų srautai ten sumažėjo ir pradėjus visuomenei aiškinti, kokias paslaugas mums gali suteikti policija ir nebūtina už jas „atsidėkoti“, tuo metu sveikatos sistemoje šiek tiek sudėtingiau. Visi įsitikinę, kad davus pinigų medikai geriau, greičiau pagydys, skirs daugiau dėmesio. Šį mitą skatina ir gydytojai, kurie padaro tą patį darbą tiek mokėjusiam, tiek papildomai nemokėjusiam pacientui, bet kyšį vis tiek paima. Negavęs pinigų jis blogiau neoperuos“, – kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad vyresnio amžiaus žmonės vis dar sureikšmina kyšio davimą dėl atgalinio ryšio gavimo.

Padėtų didesnė konkurencija

Nė vienas žmogus nenori rizikuoti savo sveikata, todėl, profesorės teigimu, kol žmonės tikės, kad kyšio negavęs medikas gali jiems pakenkti, naivu tikėtis didelio proveržio suvaldant korupciją.

„Neretai vyresnio amžiaus pacientai suvokia, kad pinigai gydytojui yra blogai, bet jie ir toliau juos duos, tikėdamiesi geresnės priežiūros. Kadangi visi medikai vienodai gerai atliks operacijas, vienintelis galimas skirtumas – papildomas dėmesys. Tačiau jei pacientui tik to tereikia, yra legali išeitis – privačios įstaigos, kur tu susimoki už aplinką, dėmesį, gražesnę palatą, o medicininę paslaugą gauni vis tiek tokią pačią“, – pabrėžė S. Matulienė.

Puikus to pavyzdys – odontologų rinka. Šiems specialistams niekas pinigų nebeneša, nes valstybiniam sektoriui yra lygiavertė privataus sektoriaus konkurencija, tad žmonės pasirenka, kur eiti, suprasdami, kad visur gaus tą pačią gydymo paslaugą, skirsis galbūt tik pasirenkamo priėmimo laikas, gydymo aplinka.

„Žinoma, šiandien egzistuoja dar viena problema – netolygus kainų pasidalijimas. Retas šiandien sau gali leisti gydytis privačioje klinikoje, nes įkainiai ten yra išties nemenki. Todėl vietoj, pavyzdžiui, 500 eurų privačiam gydytojui (kurių aš neturiu), geriau duosiu 100 turimų eurų valstybinės įstaigos gydytojui ir gausiu kažką panašaus“, – teigė ji.

Profesorės teigimu, senosios Europos šalys – Vokietija, Prancūzija ir kt. – jau seniai yra įtraukusios privatų sektorių į konkurenciją ir taip sėkmingai naikina korupciją medicinoje. Viename Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrime išties pastebima, kad vakarų Europos šalyse kyšininkavimas, teikiant medicinos paslaugas, nėra paplitęs – tai labiau pavieniai atvejai duodant kyšį prieš ar po sudėtingos operacijos. Tuo metu korupcija vykdant viešuosius pirkimus, neskaidri rinkodara, kai apmokamos medikų kelionės, konferencijos, laisvalaikis užsienio valstybėse, paplitusi visose ES valstybėse.

„Asmuo turėtų suprasti, kad nuo, tarkime, jo duotų 100 eurų, nėra sumokami mokesčiai. Jei mes norime investuoti į ateitį, kad valstybė turėtų lėšų gerinti sveikatos sistemos kokybę, pajamos turi keliauti legaliu keliu“, – įsitikinusi pašnekovė.

Galiausiai, tiems, kurie už kyšį nori nusipirkti atidesnį mediko dėmesį, jautresnę priežiūrą ar platesnę šypseną, profesorė patarė pradėti nuo savęs – nusišypsoti pavargusiam medikui, paklausti, kaip praėjo jo diena, iškilusius neaiškumus spręsti konstruktyviai, o ne agresyviai.

Nuo šiol apie korupcijos apraiškas sveikatos priežiūros sistemoje tiek gydytojai, tiek pacientai gali pranešti skambindami nemokamu bendruoju pagalbos telefonu 112. Tikimasi, kad tai leis į visus pranešimus apie korupciją reaguoti greičiau.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.