Kaip miesto gyvenamieji rajonai tapo tik miegamaisiais rajonais?
„Visas Vilnius turi būti puikus – ne tik miesto centras, į kurį visi ir visada suvažiuojame, bet ir gyvenamieji rajonai su savo koloritu, parkais, darbo vietomis, geromis mokyklomis ir darželiais. Kiekvienas miesto rajonas iš vietos, į kurią grįžtame tik pernakvoti, turėtų tapti vieta, kurioje gera gyventi“, – pažymi D. Kreivys ir priduria, kad viena esminių Vilniaus problemų, nulemianti ir daugybę kitų, yra chaotiška ir per dvidešimt metų nesuvaldyta miesto plėtra.
Anot politiko, milžinišką – net 401 kv. km (750 tūkst. gyventojų turinti Kopenhaga įsitenka į 88 kv. km) – plotą užimančiam miestui aptarnauti nėra pakankamai infrastruktūros – patogių kelių, viešojo transporto, darželių, mokyklų. Darbo vietų, poilsio zonų, prekybos centrų koncentracija yra miesto centre, todėl tarp visų Vilniaus mikrorajonų ir miesto centro dukart per dieną atsiranda didžiuliai eismo srautai: ryte visi skuba į darbą, o vakare grįžta į savo namus, esančius nuošaliau nuo centro.
„Vidutiniškai vilnietis transporto spūstyse per dieną praleidžia apie 40 minučių“, – pastebi buvęs ūkio ministras.
D. Kreivio teigimu, pavyzdžių, kaip nuo miesto centro nutolusiuose rajonuose sukurti darbo vietas, galime rasti kitose šalyse. Europoje aplink gerai tvarkomus didžiuosius miestus driekiasi aplinkkeliai, o šalia jų įsikūrusios darbovietės – biurų pastatai, gamyklėlės ar logistikos įmonės. Tokiu atveju vieni žmonės ryte važiuoja link miesto pakraščio, kiti – į centrą, ir miesto gyvenimas tampa daugiakryptis bei žymiai patogesnis.
Kandidatas į Vilniaus mero postą pastebi, kad mikrorajonuose trūksta ir tinkamos poilsio infrastruktūros. Prancūzijoje gyvenęs politikas sako, kad kiekviename Prancūzijos sostinės rajone rasime muziejų, vietos teatrą, nedidelį parką su bėgimo takais, vaikų žaidimo erdvėmis, vandens telkiniais, tad kokybiškai pailsėti norintiems žmonėms nereikia vykti į kitą miesto dalį.
Transporto spūstis spręstų ir greitaeigis tramvajus
Anot politiko, modernus miestas, kuriame gyvena daugiau nei pusė milijono gyventojų, nėra įsivaizduojamas be greitaeigio tramvajaus, kuris yra tylus, ekologiškas ir per trumpą laiką gali pervežti didelius žmonių kiekius. Nors dažnai kalbama apie galimybę Vilniuje statyti metro, D. Kreivio įsitikinimu, šis sprendimas mūsų sostinėje nepasiteisintų, nes gyventojų skaičius dar nėra perkopęs milijono. Vienas kilometras metro statybų, kaip rodo tarptautinė patirtis, kainuoja net 250 milijonų eurų. Vilniaus miestui tai būtų nepakeliama našta ir neatsiperkanti investicija. Tiesą sakant, tiek galėtų kainuoti viena modernaus tramvajaus linija.
Pavyzdžiui, nedidelis, vos 135 tūkst. gyventojų turintis, Prancūzijos Bezansono miestas sugebėjo pasistatyti modernų greitaeigį tramvajų, kurio vieno kilometro įrengimo kaina tesiekė 16 mln. eurų.
„Dažnai diskutuojama, ar tramvajus Vilniuje turėtų kur važiuoti – per siauros gatvės ir t.t. Vis dėlto tramvajus dažnu atveju ne dalintųsi eismo juostomis su automobiliais, o naudotų žalias juostas tarp važiuojamųjų dalių. Tose Vilniaus gatvėse, kur žaliųjų juostų nėra, būtų integruojamas į kelią taip, kad sukeltų kuo mažiau nepatogumų kitoms transporto priemonėms“, – teigia D. Kreivys.
Sveikas miestas – stebintis taršą ir tinkamai pailsėjęs
D. Kreivio teigimu, nuoseklumo Vilniui kol kas trūksta ir galvojant apie miestiečių sveikatą, įrenginėjant poilsio zonas bei dviračių takus. Jo žodžiais, dviračių takų infrastruktūra puikiai iliustruoja visą Vilniaus plėtrą: dviračių takų atkarpos išblaškytos ir nesujungtos tarpusavyje, nėra magistralinių, viską sujungiančių dviračių takų.
„Šiandien vilniečiui iš Pilaitės ar Fabijoniškių yra be galo sunku dviračiu atvažiuoti į miesto centre esančią darbovietę, parką ar kavinę. Pats daug važinėju dviračiu, todėl savo kailiu patiriu visas šias problemas. Sudėliojus aiškų dviračių takų plėtros strateginį planą, atsirastų ir nuoseklus šios infrastruktūros plėtros grafikas. Galbūt viena atkarpa būtų statoma dabar, kita – po trejų metų, bet tiksliai žinotume, kada ir kur nusities dviračių keliai“, – kalba D. Kreivys.
Kalbant apie sveiką miestą, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į poilsio zonas, bet ir taršą. Vilnius, ypač centrinė jo dalis, yra dauboje, tad miestiečiai dažnai net nežino, koks yra oro užterštumas. O jis neabejotai yra didelis. Tai rodo ir tyrimai. „Viena iš idėjų – visame mieste įrengti daviklius, kurie aiškiai parodytų, koks oro užterštumas yra kiekviename miesto rajone. Atsidarę mobiliąją miesto programėlę ar interneto tinklapį mes matytume, kokia yra situacija. Tai būtų pirmasis žingsnis siekiant sumažinti oro taršą“, – pažymi D. Kreivys.
Itin didelę reikšmę miestiečių sveikatai turėtų ir puikiai veikiančios poliklinikos bei ligoninės. „Šiandien medicinos įstaigoms vadovauja geri gydytojai, dažnai net patys geriausi. Bet nebūtinai puikus gydytojas yra puikus vadovas. Didelių revoliucijų šioje srityje iš karto nereikia – iš pradžių siūlyčiau pabandyti kelias poliklinikas ir ligonines pertvarkyti pagal geriausius pasaulio pavyzdžius – maksimaliai sumažinti eiles, pakelti aptarnavimo kokybę ir vadovu paskirti gerą vadybininką. Manau, taip būtų galima pasiekti pamatuojamų rezultatų – pavyzdžiui, kaip tą daro daugelis pažangių šalių, išsikelti tikslą, siekiant ilginti vilniečio gyvenimo trukmę“, – įsitikinęs D. Kreivys.
Vilniečių problemoms spręsti – viena kortelė
Dar viena idėja, kuri vilniečiams leistų patogiai naudotis miesto paslaugomis ir net dalyvauti svarbiausių miesto klausimų svarstyme, – vilniečio ID kortelė, talpinanti bent dešimties paslaugų rinkinį.
„Didžiausias mano noras – kad vilniečiai galėtų aktyviau įsitraukti ir dalyvauti priimant sprendimus mieste. Būtų puiku itin aštriais klausimais pasiklausti vilniečių, kaip jie mato vienokį ar kitokį klausimo sprendimą“, – tikina D. Kreivys.
Anot politiko, ši kortelė galėtų pasitarnauti ir registruojantis į polikliniką, vaikų darželį ir t. t. Jo teigimu, vilniečiui nereikėtų lankytis savivaldybėje – elektroninė erdvė turi veikti taip, kad visos savivaldybės paslaugos būtų prieinamos internetu.
„Nemanau, kad reikia visai atsisakyti savivaldybės gyventojų priėmimo, bet turėtume sudaryti sąlygas didžiajai daliai žmonių tvarkyti reikalus net neužeinant į savivaldybę. Vilniečio ID kortelė turėtų visa tai palengvinti. Be to, ji galėtų suteikti nuolaidų bilietams į teatrus, festivalius, muziejus, pasitarnauti nuomojantis dviratį, paspirtuką ar susimokant už automobilių stovėjimą. Turime nemažą dalį tų paslaugų, bet jos visos yra išmėtytos, kai kurių nėra. Norėčiau, kad žmonėms nebereikėtų gaišti laiko šiems dalykams“, – pažymi politikas.
D. Kreivys taip pat teigia, kad yra ir daugiau išmanių sprendimų, kurie sostinėje turėtų būti įdiegti ateityje. „Automobilių srautų davikliai, norint mažinti spūstis mieste, yra būtini. Išmanus gatvių apšvietimas, išmaniosios šiukšliadėžės, taupančios atliekų išvežimo išlaidas, o kartu mažinančios ir šios paslaugos kainą. Kitaip tariant, tai išmanus, sensorinis Vilnius“, – savo viziją dėsto D. Kreivys.
Užsakymo nr.: PT_79376089