Tokius rezultatus atskleidė „Lietuvos geležinkelių“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Kaip vieną iš svarbiausių europinės vėžės privalumų gyventojai nurodo, kad įgyvendintas projektas Lietuvoje suaktyvins turizmo sektorių – tuo įsitikinęs kas antras respondentas. Net 44 proc. apklaustųjų teigė tikrai juo besinaudosiantys dažniau arba greičiau taip darysiantys.

Stato kol kas tik Lietuva

Labiausiai gyventojus domina, kur bus nutiestas naujasis geležinkelis (46 proc.) ir kaip greitai bei kokius Europos miestus juo bus galima pasiekti (42 proc.).

Apskritai lietuviai teigiamai vertiną „Rail Baltica“ naudą - 66 proc. apklaustųjų nurodė, kad „Rail Baltica“ vėžė Lietuvai yra reikalinga.

„Rail Baltica“ kol kas pradėta statyti tik Lietuvoje.

2015 metų pabaigoje buvo pastatyta 120 km ilgio „Rail Baltica“ trasa nuo Lenkijos iki Kauno. Per penkerius statybų metus buvo nutiesta nauja europinio standarto ir atnaujinta rusiško standarto geležinkelio linija. Projekto metu įrengta ir pastatyta 19 tiltų, 4 viadukai, 108 iešmai, 40 pervažų, 98 pralaidos, 10 geležinkelio stočių ir 20 peronų.

Laukia leidimų

Neseniai Kauno rajone nuo Jiesios iki Rokų baigta tiesti itin svarbi europinės vėžės kelio atkarpa, kuria ateityje važiuos krovininiai traukiniai.

Projekto įgyvendinimo metu Jiesios ir Rokų atkarpoje įrengta 4,9 kilometro ilgio naujo 1435 mm pločio vėžės kelio, taip pat rekonstruota apie 3,6 kilometro 1520 mm pločio vėžės kelio.

Toliau planuojama tęsti europinio geležinkelio statybas nuo Rokų iki Palemone įrengto intermodalinio krovinių terminalo. Šiuo metu atkarpos Rokai-Palemonas techninis projektas yra jau parengtas – laukiami reikiami statybų leidimai. Taip pat jau pradėti derinti pirkimo dokumentai, netrukus bus skelbiamas rangos konkursas.

Judės link Latvijos

„Ruožas Jiesia-Rokai-Palemonas-Kaunas yra vienas svarbiausių projekte, kuris atves europinio standarto geležinkelį nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos iki Palemone įrengto intermodalinio krovinių terminalo.

Be to, šis ruožas sudarys sąlygas tęsti „Rail Baltica“ projektą Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos kryptimi.

„Rail Baltica“ yra sudedamoji tarptautinio transporto koridoriaus „Šiaurės jūra-Baltijos jūra“ dalis, kuris sujungs Beniliukso šalis, Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją bei Suomiją.

Lietuvoje jis pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu.

Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.