Nenuslėpsi to, kad šiandien trūksta ekologiškai švarios augmenijos. Priežastis labai paprasta, pasaulyje dirvožemį pradėjo naudoti kaip substratą, kurį reikia pripildyti cheminėmis trąšomis, kad padidinti auginamų augalų produktyvumą. Didėjant augalų produktyvumui, dažniausiai sumažėja jų atsparumas ligoms ir kenkėjams, o norint apsaugoti derlių reikia intensyviai naudoti chemines augalų apsaugos priemones. Kiek energijos ir lėšų reikia augalų apsaugai? Europoje ir Amerikoje kasmet praktiškai 95 proc. pasėlių apipurškiama herbicidais. Ir taip kasmet. Tik dabar pradėta kalbėti apie pesticidų žalą ne tik žmonių sveikatai, bet ir dirvožemiui. Žemdirbiai jau supranta, kokią žalą pesticidai daro dirvožemio mikroflorai, augalų produktyvumui, produkcijos vartotojams, florai bei faunai. Pesticidai – praktiškai vienintelis sąmoningai žmonių naudojamas teršalas. Nesilaikant technologinių reikalavimų, pesticidai pažeidžia skirtingas ekosistemos dalis: mažėja fitocenozės biologinis produktyvumas, mažėja gyvūnijos įvairovė, mažėja naudingų vabzdžių ir paukščių, ir galiausiai, kelia grėsmę patiems žmonėms.
Net mažos pesticidų koncentracijos slopina imuninę sistemą ir didina jautrumą infekcijoms. Kaskart paėmę pesticidų pakuotę matome ryškius užrašus „Pavojinga gyvybei“, „Pavojinga“, „Atsargiai“. Taip mums nuolat primenama, kad saugių pesticidų nėra. Kiekvienas cheminis preparatas, pritaikytas tam tikram kenkėjui, ligai ar piktžolei, turi tam tikrą poveikį gyvūnams ir žmonėms. Medikai sako, kad pesticidų likučiai per tarpines grandis patenka į žmonių organizmus. Džiaugiamės aukštais derlingumais, tačiau nepamirškime, kad ten yra savotiškas cheminių elementų kokteilis, ypač jei griežtai nesilaikoma jų naudojimo rekomendacijų.
Mūsų specialistai, remdamiesi vietine ir tarptautine patirtimi bei išanalizavę natūralų dirvožemio atsistatymo mechanizmą, teigia, kad viršutiniame dirvožemio sluoksnyje (iki 10 cm) veikia milijardai mikroorganizmų, tarptautinėje praktikoje jie vadinami efektyviaisiais mikroorganizmais. Reikia suprasti, kad organinės medžiagos, patekusios į dirvožemį, dar nėra augalų maistas. Pirmiausiai organines medžiagas turi apdoroti mikroorganizmai, o tik jų produktai tampa prieinamais augalų šaknims. Kiekvienas augintojas turi suprasti, kad kiekviena mikroorganizmų grupė dirvožemyje atlieka savo vaidmenį pagal griežtai gamtos sudarytą scenarijų. Mums labai svarbūs mikroorganizmai, esantys viršutiniame sluoksnyje – aerobiniai mikroorganizmai. Būtent jiems reikia sudaryti sąlygas aktyviam dauginimuisi. Bakterijų gyvybinis ciklas trunka vidutiniškai 20 minučių, per tą laiką skylant ląstelėms jie sukuria palikuonis. Norint, kad procesas vyktų geometrine progresija, reikia, kad viršutiniame sluoksnyje būtų pakankamai organikos, drėgmės ir deguonies, tuomet mikroorganizmų masė per parą gali padidėti iki 400 t/ha. Giliau 10 – 15 cm sutinkamos anaerobinės bakterijos, jų funkcionavimui deguonies nereikia. Tačiau abu vieni ir kiti mikroorganizmai vykdo bendrus „projektus“ – šaknų, stiebų ir kitų organinių medžiagų liekanas paverčia augalams prieinamais junginiais.
Mikroorganizmų veiklos mechanizmas – paprastas ir suprantamas. Kuo aktyvesni dirvožemio mikroorganizmai, tuo geriau auga augalai, o tai reiškia, kad mikroorganizmų mitybai lieka daugiau organinių junginių. Dėl to natūralioje aplinkoje dirvožemis būna derlingesnis.
Nori nenori kyla klausimas: kodėl žinodami šį mechanizmą, žinodami kai kurių šiuolaikinių technologijų žalą, nepersitvarkome? Tikriausiai problema tame, kad žemdirbiai, dalis mokslo – konservatyvūs. Kažkas sugalvojo standartinę žemės dirbimo sistemą ir dažnai aklai jos laikomasi, stebina nenoras keistis, nors akivaizdžiai matome, kaip blogėja pagrindinė gamybos priemonė – dirvožemis.
Mes nieko prieš arimą, tačiau jis turi būti civilizuotas. Kas vyksta dirvožemyje, nesilaikant tinkamo arimo technologijos? Dažnai tenka matyti arimą 20 – 25 cm gyliu, nors ne vienas žemdirbys teigia ariantis 15 cm gyliu. Kas darosi ariant? Viršutinis derlingas sluoksnis verčiamas į vagos dugną, kartu ten patenka ir aerobiniai mikroorganizmai, kurie be deguonies žūsta. Dėl to po kelių metų atariame nepakitusius šiaudus. Anaerobinės bakterijos atvirkščiai – pakeliamos į viršutinius sluoksnius ir žūsta nuo deguonies pertekliaus ir naudojamų cheminių medžiagų. Taip laikui bėgant dirvožemis dykumėja.
Remdamiesi tarptautinėmis inovacijomis, sukūrėme biologinius preparatus, gerinančius dirvožemio savybes. Mūsų biologiniai preparatai didina dirvožemyje esančių mikroorganizmų aktyvumą. Aktyvūs mikroorganizmai gerina dirvožemio struktūrą, pagerėja aeracija, augalai geriau apsirūpina deguonimi. Prieš 20 metų kartu su mokslininkais įžvelgėme, kad dirvožemio mikroorganizmai gali būti slopinami naudojamais cheminiais junginiais, o sumažėjusi jų populiacija neigiamai atsiliepia augalų augimo sąlygoms. Modernioje ir didžiausioje Šiaurės Europoje Bioenergy biologinių preparatų gamykloje auginami labiausiai dirvožemyje paplitę mikroorganizmai ir jais praturtinamas dirvožemis, apveliamos sėklos prieš sėją, apipurškiami augalai vegetacijos eigoje, apipurškiamos augalinės liekanos. Labai svarbu, kad Bioenergy LT įmonės laboratorijoje sukurti ir gamykloje užauginti mikroorganizmai nekenkia aplinkai, naudojant biologinius preparatus nereikia didelių sąnaudų, efektyviai atstatomas dirvožemio derlumas, stabdo ligų sukėlėjų vystymąsi, apsaugo dygstančius daigus nuo ligų, didina lauko augalų produktyvumą, naudojant biologinius preparatus toje pačioje vietoje galima auginti tos pačios rūšies augalus, mikroorganizmai išskiria biologinę šilumą, dėl to 2 – 5°C padidėja dirvožemio temperatūra, augalai būna atsparesni šalnoms, mikroorganizmai išskiria fermentus, padedančius augalams įsavinti neprieinamas maisto medžiagas, mikroorganizmai išskiria fitohormonus, kurių dėka intensyviau vystosi augalų šaknys, azotobakterės asimiliuoja atmosferinį azotą ir pagerina augalų mitybą azotu, mikroorganizmai sintetina biologiškai aktyvias medžiagas, didina sėklų dygimo energiją.
Gerus mikroorganizmų darbus būtų galima vardinti toliau, bet reikia suprasti paprastą dalyką: mikroorganizmai simbiozėje su augalais ir gyvūnais egzistuoja jau milijonus metų, ir nieko naujo nesugalvosi, reikia tik pakeisti mąstymą, ir naudojamose technologijose rasti vietos mikroorganizmams – dirvožemio darbštuoliams.
Užsakymo nr.: PT_79297329