Stuburas iškrypti gali tiesiog sėdint darbe
Medikai perspėja, kad profesinės ligos kyla ne tik dėl darbo pavojingoje aplinkoje. Sveikatos sutrikimus, pvz., nugaros skausmus, gali sukelti net ir iš pirmo žvilgsnio paprastas darbas ofise, kai didžiąją dalį laiko darbuotojas praleidžia sėdėdamas. Ilgą laiką sėdint netaisyklingoje padėtyje, gali net iškrypti stuburas. Higienos instituto duomenimis, pernai nustatyta daugiau nei pusė tūkstančio, o šiemet – 300 profesinių ligų atvejų. Daugiausiai, apie 60 proc., sudarė jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos.
Pasak medikų, nuo stuburo pakitimų dažniausiai kenčia stomatologai, kirpėjai ar panašių profesijų atstovai. Biure dirbantys, tačiau retai nuo kėdės pakylantys darbuotojai taip pat rizikuoja savo sveikata.
Į medikus kreipiasi tik, kai nebepakelia skausmo
Dažniausiai netaisyklingas ir ilgas sėdėjimas darbe prie stalo sukelia skausmus, kurie žmones atveda pas gydytojus. Tiesa, retai kuris nors įtaria, kad skausmus sukėlė darbo pobūdis. „Pacientai kreipiasi su įvairiausiais požymiais, neįtardami, kad turi stuburo problemą. Pavyzdžiui, gali skaudėti kelį, tirpti didysis kojos pirštas. Tačiau tai nulemia stuburo pakitimai. Žmonės apie tai nepagalvoja, nes ieško problemos ten, kur skauda“, – pasakoja „Gijos Klinikų“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Gitalija Marozienė.
Gydytojai tvirtina, kad lietuviai ne iš tų, kurie pas medikus skuba, kai nieko neskauda. Esą pagalbos prašo tik tada, kai nebegali tverti. „85 proc. pacientų ateina gydytis pasekmių. Negaliu sakyti, kad tai per vėlai, nes mes vis tiek padedame, bet tik 15 proc. ateina pasitikrinti profilaktiškai”, – sako G. Marozienė.
Plauti indus ar nešioti rankinę – misija neįmanoma
Veronika Bendoraitytė – pensininkė, kurios paskutinė darbovietė – pašto administracija. Ilgametė pašto darbuotoja pasakoja, kad ten retai pakildavo nuo kėdės. Tik po beveik 30 metų pastebėjo, kad vyksta kažkas įtartino. „Iš pradžių susidūriau su moteriška problema – pradėjo nebeįtikti siuvėjai, buvo kreiva kaklo iškirptė. Pajutau stuburo, juosmens skausmus. Atsirado pečių problemų. Rankinės ant vieno peties laikėsi, o nuo kito pradėjo smukti. Tada pradėjau suprasti, kad darbe sėdžiu dešinę ranką pasidėjusi ant stalo, kaire pasirėmusi galvą, todėl toks ir rezultatas“, – patirtimi dalijasi moteris.
Visgi, iš pradžių medikų pagalbos ji neprašė, nors skausmai tik stiprėjo. „Labai skaudėdavo sprandą, tarpumentį ir po mentimis. Nuleisdavau galvą ir iškart apimdavo skausmai. Grįžti namo, plauni indus ir supranti, kad nebenori jų plauti, nes nebegali pasilenkti prie kriauklės“, – pasakoja V. Bendoraitytė. Nors gyvenimo kokybė dėl profesinės ligos prastėjo, moteris sako iš pradžių bandžiusi padėti pati sau – ieškojo informacijos, darė įvairius pratimus, kaip paaiškėjo vėliau, netaisyklingai.
Į gydytojus moteris kreipėsi tik išėjusi į pensiją. „Kai nuėjau ir kai mane pamokė, kaip daryti elementarius pratimus su specialistų priežiūra, aš pamačiau, kaip iki tol neteisingai dariau. Supratau, kad pratimus reikia atnaujinti. Pats žmogus nemato, kaip jis juos daro, reikia, kad specialistai pareguliuotų iš šalies“, – patirtimi dalinasi V. Bendoraitytė.
Kiekvienam pacientui – individualus gydymo planas
Pasak specialistų, geriausia kreiptis tuomet, kai skausmų apskritai dar nejaučiama. „Pats geriausias pacientas būtų tas, kuris ateitų profilaktiškai pasitikrinti, ar neturi problemų. Tada mes galėtume suteikti daugiau informacijos ir užbėgti įvykiams už akių“, – pataria „Gijos Klinikų“ gydytoja G. Marozienė.
Tačiau besikreipiantiems ir tuomet, kai profesinė liga jau trukdo gyventi, galima padėti. Kiekvienam pacientui sudaromas asmeninis planas, padedantis sumažinti ligos progresavimą ar jos sukeltus padarinius. „Apžiūros metu įvertiname kiekvieno paciento raumenų ir stuburo būklę iš stuburo kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų. Jeigu pacientas stuburo tyrimų neatlikęs, tai nėra bėda. Turime galimybę rentgenologinį tyrimą atlikti mūsų klinikoje. Esant stuburo iškrypimui ar raumenų asimetrijai, galime raumenis stiprinti aparatų pagalba, vėliau gali būti skiriama individuali kineziterapija“, – pasakoja G. Marozienė.
Nuo netaisyklingo sėdėjimo darbe nukentėjusi V. Bendoraitytė gydosi iki šiol. „Kineziterapeutai iki šiol daro kaklo tempimus. Kartais lankausi, pakoreguoja, kokius pratimus darau blogai. Taip pat labai padeda masažai. Žmogaus rankų prisilietimai yra be galo geras dalykas“, – sako moteris.
Medikai pasakoja, kad į jų rankas pakliūva ir tokie pacientai, kurie jau turi stuburo išvaržas. Tačiau esą panikuoti nereikia. Yra tiek konservatyvių, tiek chirurginių būdų ligai sustabdyti. Pasak „Gijos Klinikų“ reabilitologės G. Marozienės, nemažai žmonių gyvena su stuburo išvaržomis, tačiau turi prie to prisitaikyti – atlikti profilaktinius veiksmus, keisti gyvenimo būdą.
Užsakymo nr.: PT_79285331