– 2008 metais tapote konservatorių partijos ūkio ministru. Tai buvo didžiulis žingsnis jūsų karjeroje?
– Partijos veikloje dalyvavau nuo 2001 metų, tačiau politiku nebuvau, užsiėmiau verslu. Ministru tapau jau būdamas partiečiu. Tai buvo mano pirmas politinis, bet kartu ir vykdomasis bei dalykinis postas. Iki tol neturėjau nieko bendro su politine virtuve ir iškart patekau į didžiosios politikos lauką neturėdamas didelio supratimo, kas vyksta užkulisiuose. Visgi būdamas ministru dariau viską tais pačiais principais, kuriais buvau įpratęs dirbti versle. Svarbiausia buvo efektyvumas, strategijos sukūrimas, aiškūs, pamatuojami tikslai ir priemonės jiems pasiekti.
– Nepaisant naujos patirties, iškart ėmėtės darbų. Koks buvo pirmasis?
– Pradėjau nuo ministerijos reformos. Struktūrinę ministerijos pertvarką atlikome per pusmetį. Priėmėme daug naujų veiklių darbuotojų, pertvarkėme departamentų struktūrą. Atsirado investicijų, inovacijų, verslo aplinkos gerinimo departamentai. Visa tai buvo neišvengiama norint, kad išsikelti tikslai būtų pasiekti.
– Kokius pirmuosius tikslus išsikėlėte?
– Pirmas tikslas buvo susijęs su tuo metu pasaulyje siautėjusia ekonomine krize. Lietuvos ekonomika tuo metu drastiškai krito, BVP mažėjo, o biudžeto deficitas augo dešimtimis procentų. Reikėjo skubiai imtis priemonių. Vyriausybėje nutarėme, kad, be radikalaus taupymo, turi vykti ir ekonomikos skatinimas, už kurį atsakinga mano kuruojama ūkio ministerija. Taip buvo sukurtas ekonomikos skatinimo planas. Išsikėlėme tikslą per keletą metų į Lietuvos ekonomiką įlieti penkis milijardus litų investicijų. Pirmiausia, krizės metu šalies įmonėms užsidarė bet koks kreditavimas. Su Europos investiciniu fondu sukūrėme specialias priemones, kurios leido įmonėms skolintis lėšas per mažuosius Lietuvos bankus. Daugeliui įmonių tai padėjo krizės įkarštyje gauti finansų ir taip išgyventi. Dirbdami su Valstybine mokesčių inspekcija pasiekėme, kad įmonės, negalinčios susimokėti mokesčių, galėtų gauti mokestinius atidėjimus. Daug įmonių tuo pasinaudojo ir sėkmingai pergyveno krizę. Statybų sektoriui pagelbėti parengėme plačią viešųjų pastatų renovavimo programą. Buvo renovuota apie tūkstantis mokyklų, ligoninių ir kitų viešųjų pastatų.
– Kaip suveikė jūsų sukurtas ekonomikos skatinimo planas?
– Per ekonomikos vystymo planą 18 tūkstančių smulkių ir vidutinių įmonių gavo paramą iš valstybės. Atlikome skaičiavimus, kurie parodė, kad naudojantis mūsų sukurtomis priemonėmis per krizę pavyko išsaugoti apie 40 tūkstančių darbo vietų.
– Kokiomis dar kryptimis ministerija dirbo intensyviausiai?
– Kita kryptis buvo Lietuvos ekonomikos modernizavimas pritraukiant užsienio investicijas, skatinant eksportą ir diegiant inovacijas. Tiems tikslams pasiekti Airijos pavyzdžiu įsteigėme tris agentūras – „Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva“, o kartu su švietimo ministerija įkūrėme mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą MITA. Rezultatai buvo išties neblogi. Man asmeniškai teko įdėti daug pastangų, kad į Lietuvą ateitų tokios įmonės kaip „Barclays“ ar „Wester Union“. Derybos su šiomis bendrovėmis man tuo metu buvo didžiausias prioritetas. Apskritai, teko lankytis visų didžiausių skandinaviškų bankų būstinėse ir kviesti investuoti į paslaugų centrų plėtrą Lietuvoje. Dauguma jų šiandien turi didžiulius paslaugų centrus mūsų šalyje – „Danske Bank“, „Swedbank“ ir SEB.
Taip pat iš Izraelio parsivežiau biotechnologijų konferencijos „Life Sciences Baltics“ idėją. Ši idėja tapo realybe – šiais metais paroda vyko jau trečią kartą ir tampa viena svarbiausių mūsų regiono biotechnologijų mokslo ir pramonės parodų.
– Kokius darbus ministerijoje laikote reikšmingiausiais?
– Be abejo, investicijų pritraukimą. Taip pat, valstybės valdomų įmonių reformą, kurią vykdėme pagal EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) įmonių valdymo principus. Remiantis jais, politikai negali kištis į tokių įmonių veiklą. Ji turi būti skaidri, apskaita vykdoma pagal tarptautinius standartus, o joms keliami aiškūs ir pamatuojami tikslai. Būtent šiuos principus pradėjome diegti valstybės valdomose įmonėse.
Reikšmingu laikau ir mažosios bendrijos koncepcijos sukūrimą bei įgyvendinimą. Iki tapdamas ministru buvau perėjęs visas verslo vystymo stadijas, todėl aiškiai mačiau, ko trūksta patiems smulkiausiems. Sukūrėme mažosios bendrijos koncepciją, kuri pradedančiam verslininkui tapo stotele auginat verslą nuo individualios veiklos link didesnių bendrovių. Per pirmuosius kelerius metus susikūrė beveik penki tūkstančiai mažųjų bendrijų ir jų skaičius toliau vis augo. Taip pat sukūrėme visą startuolių ekosistemą ir paleidome pirmuosius rizikos kapitalo fondus jiems finansuoti.
– Neabejotinai susidūrėte ir su sunkumais. Kokie jie?
– Sunkiausia yra politinė pusė. Įgyvendindamas reformas susilauki daug kritikos ir neigiamų reakcijų. Politikai, kiti suinteresuoti asmenys yra nepatenkinti, todėl gauni neigiamo dėmesio. Visos viešosios reformos turi savo kainą. Vienas liūdniausių momentų – IBM kompanijos pritraukimas ir jos išvarymas iš mūsų šalies. Visi žino, kad IBM – viena moderniausių pasaulio kompanijų. Su jais buvo sutarta, kad turėsime bendrą tyrimų centrą Lietuvoje. Šalyje atliekama daugybė tyrimų, tačiau jie niekada netampa produktais ir neduoda naudos visuomenei. IBM turėjo tai pakeisti. Tačiau tam tikros šioje srityje veikiančios interesų grupės, matydamos, kad joms bus skirta mažiau lėšų, ėmė investuotoją ir kartu su juo įgyvendinamą projektą skųsti ir kaltinti. Galiausiai finansavimas šiam projektui buvo sustabdytas ir IBM pasitraukė. Tai, ko gero, yra viena didžiausių netekčių Lietuvai. Iš tokių sutarčių, kokias turėjome ir mes, išaugo pasaulinio lygio tyrimų centrai Ciuriche, Šveicarijoje, ir Haifoje, Izraelyje. Buvome tame kelyje, tačiau gaila, ne viską pavyko išsaugoti ir padaryti, kaip norėjome.
Užsakymo nr.: PT_79256807