„Influenceriai“ egzistavo visada: kaip jie keičiasi?

Per dieną mus pasiekia apie 5 000 reklaminių žinučių ir, užuot jas užfiksavę, mes stengiamės jų vengti, o neretai išmokstame ne tik nereaguoti, bet ir nematyti. Auditorija, o ypač jaunoji karta, tampa kur kas reiklesnė, o ir sunkiau paveikiama tradicinėmis reklamos priemonėmis, todėl vis daugiau prekių ženklų bendradarbiauja su nuomonės lyderiais socialiniuose tinkluose.

Socialinių tinklų nuomonių lyderių agentūros „Influenceriai.lt“ įkūrėja Laura Aleksandravičė primena, kad nuomonės lyderiai egzistavo visais laikais – politikoje, žurnalistikoje, kino, muzikos, mados ir kitose pramogų pasaulio industrijose. Visgi anksčiau jie buvo gana nutolę nuo vartotojų – matomi kino ekranuose, televizijoje, laikraščiuose, žurnaluose. Socialinės medijos revoliucija sąlygojo tai, kad šiandien nuomonės formuotoju gali būti bet kuris žmogus.

Lietuva neatsilieka

Lietuva taip pat neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų – vis daugiau prekių ženklų pasitelkia „influencerius“ kaip vieną iš reklamos formų tam, kad pasiektų tikslinę auditoriją.

„Prekių ženklai turėjo ieškoti naujų būdų, kaip pasiekti savo tikslines auditorijas, kai sumažėjo organinis vartotojų pasiekiamumas socialiniuose tinkluose, o vartotojai, ypač jaunoji karta, tapo ne tik reiklesni, bet ir sunkiau paveikiami tradicinėmis reklamos priemonėmis“, – sako L. Aleksandravičė.

Inovatyvūs „influenceriai“

Pašnekovė teigia, kad priežasčių, kodėl prekių ženklai bendradarbiauja su nuomonės lyderiais, yra ne viena: „Nuomonės lyderiai patys yra vartotojai, todėl jie geba autentiškai, artima kalba papasakoti apie prekės ženklą kitiems vartotojams. Pasauliniai tyrimai rodo, kad nuomonės lyderiai daro įtaką net 80 % Y ir Z kartos atstovų apsipirkimo ir vartojimo įpročiams. Galiausiai, nuomonės lyderiai neretai pakeičia visą kūrybinę komandą – jie yra turinio kūrėjai, fotografai, filmuotojai, tekstų rašytojai.“

Pasak jos, viena didžiausių šios srities inovacijų – virtualūs nuomonės lyderiai, kurie nėra realūs žmonės, bet kompiuteriu sukurti avatarai. Pagrindinis jų pranašumas yra tai, kad su jais dirba visa kūrybinė komanda, pritaikanti virtualaus nuomonės lyderio komunikacijai naujausias tendencijas. Tam nereikia nei kažko pirkti, nei kažkur skristi daryti nuotraukų, be to, avataras neapribotas laike – jis gali „dirbti” 24 valandas per parą.

Skirtingos kartos – skirtingos priemonės

L. Aleksandravičė pastebi, kad norint pasiekti skirtingo amžiaus vartotojus, reikia rinktis ir skirtingas priemones. Jai pritaria ir „Nielsen Lietuva“ verslo plėtros ir įžvalgų skyriaus vadovė Baltijos šalims Daiva Buckonytė, teigdama, kad ne į visus vartotojus orientuota socialinių tinklų „influencerių“ rinkodara yra veiksminga.

„Eurostato duomenys rodo, kad daugiausiai perkamosios galios turi žmonės nuo 18 iki 64 m. amžiaus, bet šiai amžiaus grupei priklausiančių kartų poreikiai labai skiriasi. Pavyzdžiui, jaunoji karta yra labiau sociali, jie aktyviai naudoja socialinius tinklus, internetas visada yra kartu su jais, todėl jie į savo gyvenimą lengvai adaptuoja technologijas. Tuomet vyriausia „Kūdikių bumo“ (angl . „Baby boomers”) karta, gimę 1946-1954 m., turi visiškai kitokius poreikius ir tai matosi iš jų pirkimo įpročių. Jie vadovaujasi tradicijomis, neprisijungia prie interneto. Apie inovacijas ir naujienas sužino tradiciniais kanalais arba fizinėse parduotuvėse“, – paaiškina D. Buckonytė.

Išsamiau apie „Inovacijų savaitės 2018“ renginius: www.inovacijusavaite.lt ir Facebook „Inovacijų savaitė“.

„Inovacijų savaitės 2018“ renginius organizuoja Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Visi renginiai yra nemokami.