Ką reikėtų vadinti korupcija sveikatos priežiūros sektoriuje?

Korupciją gana sudėtinga apibrėžti paprastai ir trumpai. Sveikatos priežiūros sektorius išskirtinis tuo, kad su juo anksčiau ar vėliau susiduriame kiekvienas. Ir vertindami paslaugų kokybę, gydytojo bendravimą, kaip greitai buvo suteikta paslauga, tai darome per savo asmeninės nelaimės prizmę. Nemalonus aptarnavimas, nemandagus elgesys, nepakankamas informavimas, ilga eilė – paciento yra įvardijama kaip korupcijos apraiškos. Tačiau tai nėra korupcija.

Pastarąją sveikatos priežiūros sektoriuje reikėtų suprasti kiek kitaip: kaip buitinę ir sisteminę. Buitinė – tai paprastas kyšininkavimas, kai pacientas, siekdamas sutrumpinti eilę, kad patektų pas specialistą ar norėdamas gauti specifinę paslaugą ir pan., duoda ar siekia duoti gydytojui kyšį, dažniausiai vokelį su pinigais. Prie buitinės korupcijos galima priskirti ir padėką, kai pacientas, gavęs paslaugą, gydytojui atsilygina daiktais. Beje, padėka maistu yra viena iš labiausiai žeminančių padėkos formų, kurios yra išsilaikiusios ekonomiškai nestipriose šalyse.

Kalbant apie sisteminę korupciją, su kuria pats pacientas asmeniškai nesusiduria, tai ja reikėtų laikyti specifinį gydymo įstaigų darbuotojų elgesį, kai asmuo, kuriam yra deleguotos tam tikros funkcijos, jomis pradeda piktnaudžiauti: naudojasi tarnybine padėtimi, tarnybiniu transportu, naudoja darbui skirtas priemones savo reikmėms, įdarbina ar proteguoja asmenis, su kuriais yra susijęs artimais giminystės ar draugystės ryšiais, proteguoja savo artimų bičiulių verslo interesus.

Tokiu atveju, sisteminės korupcijos apraiškų yra visuose sektoriuose...

Taip, bet sveikatos sektorius matomas labiausiai. Egzistuoja trys pagrindiniai mitai apie sveikatos priežiūros sistemą. Pirmasis – tai labiausiai korumpuotas sektorius Lietuvoje. Tačiau su korupcijos apraiškomis susiduria dauguma pasaulio šalių. Antras mitas tas, jog absoliuti dauguma pacientų linkę atsilyginti gydytojams. Tačiau iš tiesų šis skaičius paskutiniu metu pastebimai mažėja. Trečias mitas, kad tai blogiausiai prižiūrimas sektorius mūsų valstybėje. Tačiau visos pasaulio šalys yra daugiau ar mažiau nepatenkintos savo sveikatos sistema. Kodėl šie mitai egzistuoja? Greičiausiai dėl to, jog kiti sektoriai mūsų nepaliečia taip asmeniškai, kaip sveikatos sektorius.

Minėjote, kad pacientų, duodančių kyšį gydytojui, paskutiniu metu mažėja. Su kuo tai susiję?
Tai lemia keli dalykai. Pirmiausia išaugęs pačių gydytojų sąmoningumas, pasikeitęs jų požiūris į pacientą, galimybė stažuotis užsienio šalyse ir parvežti gerąją patirtį čia, taip pat augantys gydytojų atlyginimai. Vis labiau sąmoningesni darosi ir patys pacientai. Jie taip pat nemažai keliauja, turi daugiau informacijos, žino, kaip būna, kaip turi būti, kokios paslaugos nemokamos ir pan. Taigi, keičiasi karta, po truputį keičiasi ir įpročiai.

Ar daug sulaukiama pranešimų apie galimą korupcinę veiką? Kokiu būdu žmonės gali tai padaryti?

Praėjusiais metais gavome maždaug 100 pranešimų. Didžioji jų dalis pasitvirtino. Visa informacija dalijamės su Specialiųjų tyrimų tarnyba, kitomis atsakingomis institucijomis. Pagal pirmojo šių metų pusmečio duomenis, panašu, kad šiemet pranešimų sulauksime daugiau nei pernai.

Svarbu yra ir tai, jog pranešimų sistema vis tobulėja. Šiais metais papildomai įdiegėme ir anoniminių pranešimų kanalą, kuriuo galima pranešti ne tik apie galimą korupcinio pobūdžio veiką, bet ir apie kitus pažeidimus, kurie dažnai ir lemia tas korupcines apraiškas. Labai skatiname žmones būti pilietiškais ir netylėti, nes jokia valdžios institucija jokioje šalyje negali sumažinti korupcijos mastų be visuomenės supratimo ir palaikymo. Pamatei duodant ar imant kyšį? Pranešk apie tai. Daugiau tikslesnės informacijos, kaip būtent reikėtų pranešti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, galima rasti apsilankius ministerijos interneto svetainėje (http://sam.lrv.lt/lt/korupcijos-prevencija/pranesk-apie-korupcija).

Mes siekėme, kad visi pranešimai apie korupcijos apraiškas būtų fiksuojami per bendrąjį pagalbos telefoną. Pagaliau buvo susitarta, kad tiek pacientai, tiek gydytojai gali skambinti numeriu 112 ir pranešti apie nutikusį įvykį. Toks susitarimas eliminuoja nereikalingą susirašinėjimą tarp įstaigų, tad į visus pranešimus turėtų būti reaguojama daug greičiau. Tačiau tai neužkerta galimybės norintiems susisiekti su ministerijos korupcijos prevencijos specialistais.

Kodėl nepasitikime gydytoju, kad jis paslaugą suteiks kokybiškai, kodėl mokame už savisaugą? Juk kyšis – būtent tai ir yra.

Nė vienas gydytojas nesielgs taip, kad tyčia pakenktų pacientui. Juk kokios nors nelaimės atveju gydytojui tenka visa atsakomybė. Pasielgęs ne taip, kaip dera, jis gali netekti licencijos. Kyšis iš esmės yra mokestis už tikėjimą, kad mus gydys geriau, kokybiškiau, greičiau. Kodėl už tai mokame? Matyt tai dalis mūsų mentaliteto. Juk dažnas mūsų puolame atsidėkoti net savo draugui už paskolintą daiktą, padarytą paslaugą ar ištiestą pagalbos ranką. Kaimynė paskolino druskos? Vadinasi, ją grąžindami papildomai nunešime ir šokolado. Ar tai yra blogai? Nebūtinai. Tačiau ne tuomet, kai kalbame apie sveikatos priežiūros sistemą. Kaip reikėtų elgtis, kad nebūtų padaryta skriauda tiek sau asmeniškai, tiek gydytojui, nes kyšio davimas ir ėmimas prilygsta nusikaltimui? Jei norite padėkoti gydytojui, galima pervesti pinigų į paramos sąskaitą, kurią turi kiekviena gydymo įstaiga. Į ją galima pervesti norimą sumą pinigų, ir visai nesvarbu, kokio dydžio ji bus: 2, 5, 50 ar 5000 eurų... Pinigai iš šios sąskaitos yra skiriami gydytojų kvalifikacijai kelti, sveikatai stiprinti ir pan.

Ar žmonės noriai taip aukoja?

Pradeda, bet dar ne visi apie tai žino. Kalbant apie pasekmes kyšininkaujant, Kauno klinikose praėjusiais metais buvo atvejų, kai 27 eurų vertės tortas, pakištas kaip kyšis gydytojui, vėliau atsiėjo 1000 eurų, o 200 eurų pakiša vokelyje virto net 4000 eurų bauda pacientui.

Bendraujate su gydytojais, kaip jaučiasi medikas, kai jam į rankas brukamas vokelis?

Didžioji dauguma jaučiasi labai blogai. Juk abejojama jų kvalifikacija gerai atlikti darbą. Gydytojas per dieną priima daugybę pacientų, kiekvienas pacientas jam yra unikalus. Ir negali būti kitaip. Jokia pakiša to unikalumo niekaip nepakeičia.

Kokie korupcijos prevencijos mechanizmai veikia gydymo įstaigose ir kokie šalies mastu? Kada galėsime didžiuotis, jog korupcijos pagaliau nebėra?

Dar 2002 metais buvo patvirtintas korupcijos prevencijos įstatymas. Šiai dienai yra patvirtinta nacionalinė kovos su korupcija programa. Ja vadovaujasi visos sveikatos priežiūros įstaigos. Kiekviena įstaiga taip pat gali papildomai susikurti savo antikorupcinių priemonių planus. O gydytojai yra nuolat mokomi kaip elgtis nepatogiose situacijose ir atsisakyti kyšio. Šiuo metu ir Sveikatos apsaugos ministerija įgyvendina projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“, kuris finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis.

Patys gydytojai tvirtina, jog norėtų matyti vienodą korupcijos prevencijos sistemą. Tokią leidžia sukurti vienintelis įrankis, pripažįstamas pasauliniu mastu – antikorupcinis standartas ISO 37001. Jis yra aprobuotas ir jau patvirtintas Lietuvos standartizacijos departamento. Šis standartas – tai kelias į ilgą antikorupcinę kovą, nes korupcijos prevencijos stiprinimas neturi pabaigos.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR Sveikatos apsaugos ministerija, kuri įgyvendina Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Korupcijos prevencijos didinimas sveikatos apsaugos sektoriuje“.