Kodėl investuotojus vilioja inovacijos maisto pramonėje?

Net su lėkštės turiniu nesusiję veiksniai: aplinka, kompanija bei garsai – daro įtaką patiekalo skoniui. Maisto srities inovacijų kūrėjai nuolat ieško būdų, kaip „įdarbinti“ šią valgymo aplinką, kad paskatintų vartojimą ar pasiektų kitus tikslus. Su maistu susijusios inovacijos yra ypač patrauklios investuotojams, kadangi maisto industrija užtikrina finansinę grąžą. „Juk žmonės neišvengiamai valgo bent jau tris arba keturis kartus per dieną“, – pastebi „Inovacijų savaitės 2018“ pranešėja, kulinarinių knygų ir tinklaraščio „Nidos receptai“ autorė Nida Degutienė.

Anot jos, didžiausios investicijos iš Silicio slėnio (JAV) dabar yra nukreipiamos į inovacijas, susijusias su maistu: „Atsiperkamumas ir visuotinis žmonių dėmesys yra toks didelis, kad dabar didžioji dalis investicijų yra kreipiama į pačias įvairiausias inovacijas, susijusias su maistu. Tai rodo, kokia tai svarbi sritis ir jeigu anksčiau valgydavome tik tam, kad numalšintume alkį, tai dabar daugiausiai dėmesio kreipiame į tai, ką, kaip ir su kuo valgome.“

Trys inovacijų kategorijos

Pašnekovė dabar aktyviausiai vystomas maisto inovacijas skirto į tris kategorijas. Pirmajai ji priskiria inovacijas, susijusias su ekologija. Anot N. Degutienės, maisto industrija vis didesnį dėmesį kreipia į aplinkos tausojimą.

„Mums reikia ieškoti būdų, kaip sumažinti maisto švaistymą, ieškoti alternatyvų ribotiems resursams. Pastaruoju metu mažėja neekologiškų ir netvarių medžiagų vartojimas ir nors greičiausiai plastiko visiškai atsisakyti nepavyks, jau yra rasta stulbinančių sprendimų – nuo savaime suyrančių alternatyvių medžiagų plastikui iki šviežiausių draudimų naudoti plastikinius šiaudelius. Prancūzija 2016 m. tapo pirmąja šalimi, kurioje visiškai uždrausti plastikiniai indai, o Afrikos šalyse draudžiama įsivežti plastikinius maišelius“, – vardija pašnekovė.

Anot jos, kitos populiariausios maisto inovacijos vystomos skatinti sveiką gyvenseną: daugėja technologijų, skaičiuojančių kalorijas, analizuojančių asmens aktyvumą ir pan.

„Šiandien pagal žmogaus DNR galima pritaikyti unikalią dietą, tinkamą tik vienam žmogui. Kuriamos įvairiausios priemonės perspėti apie žalingas priemaišas produkte, išrastas ne vienas įrenginys, tikrinantis produktų šviežumą. Pirmąjį tokios paskirties mobilų įrenginį, elektroninę nosį, sukūrė lietuviai. Tai mažas, ne didesnis nei USB raktas įrenginys, kuris turi sensorių ir duomenų perdavimo technologijas, skirtas padėti įsitikinti trumpo galiojimo maisto produktų, tokių kaip mėsa, žuvis ar paukštiena, šviežumu bei kokybe“, – pasakoja N. Degutienė.

Trečia populiariausia inovacijų grupė maisto industrijoje skiriama palengvinti buitį: „Tikriausiai neįsivaizduojame ateities be balsu valdomų įrenginių, tokių kaip „Google“ asistentas, „Apple Siri“, kuris gali užrašyti mūsų žodžius, pirkti produktus ir paslaugas bei paskambinti ir suplanuoti susitikimus. Jau būtų sunku įsivaizduoti gyvenimą be maisto ir kasdienio vartojimo prekių internetinės parduotuvės „Barbora“, kurios dėka vos įžengus į namus galime rasti pristatytus produktus. Kasdien daugėja prietaisų, kurie taupo mūsų laiką“, – vardija Nida Degutienė.

Keistos inovacijos randa savo entuziastus

Pašnekovė pastebi, kad atsiranda ir nemažai su maistu susijusių keistų inovacijų, kurių sėkmę rinkoje prognozuoti sudėtinga, bet jos neišvengiamai kelia susidomėjimą.

„Neseniai rinkoje pradėti vartoti vyno dekanteriai, kurių išradėjai teigia, kad į jį įpylus kelių metų vyną, po kelių minučių jis įgauna visai kitokią spalvą ir skonį – tampa lyg 20 m. medinėse statinėse brandintas vynas. Šis išradimas neabejotinai vertinamas kontroversiškai. Įrenginio išradėjai tvirtina, kad tai yra labai rimta inovacija, teoriškai pagrįsta, bet man kelia klausimų – negi pasaulis toks kvailas kad 50 m. statinėse laiko vyną ir jį parduoda už beprotišką kainą, jeigu gali nusipirkti vyno tetrapaką, jį supilti į dekanterį ir per kelias minutes turėti pagerintą vyną? Tai inovacija kelianti daug klausimų“, – pasakoja tinklaraščio apie maistą autorė.

Nidos Degutienės pranešimą „Inovacijos maisto pramonėje“ išgirsti bus galima rugsėjo 25 d., 18 val. V. Kudirkos aikštėje esančioje inovacijų palapinėje Vilniuje.

Plačiau susipažinti su lietuvių mokslininkų kuriamomis naujovėmis maisto sektoriuje bus galima verslo pusryčių „Iš laboratorijos į virtuvę: maisto inovacijos verslui” metu rugsėjo 25 d. 10 val. „Čiop Čiop” studijoje, V. Putvinskio g. 50, Kaune.

Daugiau informacijos apie renginius: www.inovacijusavaite.lt ir Facebook „Inovacijų savaitė“.

„Inovacijų savaitės 2018“ renginius organizuoja Ūkio ministerija kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Visi renginiai bus nemokami.