Saugant dirvožemio savybes ir optimizuojant augalų mitybą, svarbus vaidmuo tenka technologijoms, leidžiančioms naudoti biologinį dirvožemio potencialą. Gali kilti klausimas, o kas atsitiks dirvožemiui naudojant jo biologinį potencialą? Dėl to ir diegiame technologijas, leidžiančias valdyti biologinius procesus agrocenozėje, introdukuojant į augalų rizosferą agronomiškai vertingus mikroorganizmų kamienus, stiprinant vertingus arba slopinant neigiamus reiškinius dirvožemyje. Įvertinus daugybės bandymų rezultatus, galima teigti, kad augalų ir mikroorganizmų simbiozė yra augalų gyvybinių funkcijų pagrindas.
Gaminamus biologinius preparatus skirstome į grupes:
- preparatai, optimizuojantys augalų mitybą (azotą fiksuojančių, fosforą atpalaiduojančių ir kalį mobilizuojančių mikroorganizmų pagrindu pagaminti preparatai: Azofix, AzofixRhizo, Fosfix);
- augalų augimą stimuliuojantys biologiniai preparatai (MaxProlin, Nutrilife);
- augalų atsparumą ligų sukėlėjams stimuliuojantys preparatai (Bactoforce);
- dirvožemio savybes gerinantys preparatai, didina mikroorganizmų aktyvumą augalų priešaknyje, didina atskirų biologinių procesų intensyvumą (Ruinex).
Augalų apsirūpinimas azotu tiesiogiai susijęs su azoto fiksacija iš oro. Azoto fiksacija galima naudojant bei skatinant azotą fiksuojančius mikroorganizmus, nuo jų aktyvumo ir gausos priklauso ne tik augalų mityba, bet ir dirvožemio savybės. Be to azoto fiksacija – vienintelis būdas aprūpinti augalus azotu nepažeidžiančiu aplinkos ekologinės pusiausvyros. Azoto bakterijos gali būti simbiotinės ir laisvosios. Dažnai neįvertinama simbiotinių (labiau žinomų kaip gumbelinės bakterijos) azoto bakterijų reikšmė ir sėjant pupiečius, sėklos papildomai neapveliamos specialiais preparatais. Tačiau dirvožemyje gali būti aktyvios, mažai aktyvios ir neaktyvios simbiotinės bakterijos. Mokslininkai rekomenduoja nepriklausomai nuo simbiotinių bakterijų paplitimo dirvožemyje, pupiečių sėklas inokuliuoti atrinktais bakterijų kamienais. Atrinktos bakterijos būna daug aktyvesnės nei dirvožemyje esančios, tačiau sėklų apvėlimas žemdirbius dažniausiai gąsdina. Mes sukūrėme preparatą AzofixRhizo, kuriuo galima ne tik inokuliuoti sėklas, bet ir išpurkšti preparatą ant dirvos prieš sėją arba po sėjos.
Ne mažiau svarbios ir nesimbiotinės azotą fiksuojančios bakterijos, kurių gamtoje yra daugiau nei simbiotinių. Laisvosios bakterijos, „draugaudamos“ su augalais, aprūpina juos azotu be specializuotų organų (gumbelių). Atlikti daugiamečiai tyrimai parodė, kad naudojant azotobakterių preparatą, žieminius kviečius patręšus N120, derlingumas prilygsta tręšimui azotu N160-180. Nesimbiotinės azotobakterės šaknų zonoje padidina bendrojo azoto kiekį bei augalų biomasėje. Tiksliuosiuose bandymuose, priklausomai nuo tręšimo azotu normos, žieminių kviečių derliaus priedas siekė 0,45 – 1,2 t/ha.
Šį rudenį ūkininkai itin susidomėjo fosforą atpalaiduojančiomis bakterijomis, tai suprantama, nes išbėrus trąšas, fosforas dėl įvairių veiksnių taip greitai neįsavinamas, o augalai laukti negali, šis elementas jiems reikalingas dar rudenį, kai sprendžiasi augalų produktyvumas. Fosforas pagal svarbą tvirtai užima antrą vietą. Fosforo organiniuose dirvožemio junginiuose vidutiniškai yra 25 – 85 proc. nuo bendro jo kiekio, o vidutiniškai 15 – 75 proc. fosforo randama sunkiai augalams prieinamuose neorganiniuose junginiuose: kalcio, geležies, aliuminio fosfatai. Nežiūrint, kad bendras fosforo kiekis dirvožemyje gali būti didelis, jis dažnai būna augalams sunkiai prieinamoje formoje. Mobilizuoti fosfatus iš augalams sunkiai prieinamų geležies, aliuminio, kalcio ir organinių junginių gali daugybė mikroorganizmų.
Mikroskopiniai celiuliozę ardantys grybai geba mineralizuoti organinius fosforo junginius ir sunkiai tirpius neorganinius junginius. Celiuliozę skaidančius mikroorganizmus galima sugrupuoti tokia tvarka: aktinomicetai, grybai, celiuliozę ardančios bakterijos. Būtent tokią seką sudėliojo gamta ir tai rodo mikroorganizmų svarbą transformuojant sunkiai augalams prieinamus organinius ir neorganinius fosforo junginius. Skirtingų grupių mikroorganizmai teigiamai veikia augalų fiziologinius procesus, vystymąsi ir produktyvumą. Daugelis mikroorganizmų aktyvuoja augimą sudarydami su augalais simbiotinius ryšius arba funkcionuodami laisvai greta augalų šaknų arba net jų paviršiuje. Labai svarbus veiksnys – mikroorganizmų išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos: angliavandeniai, organinės rūgštys, amino rūgštys, antibiotikai stelbiantys fitopatogenų vystymąsi bei junginiai, veikiantys kaip augimo hormonai.
Bioenergy konsultantai, rekomenduodami vieną ar kitą sprendinį, visuomet pabrėžia technologinės drausmės ir darbų nuoseklumo svarbą. Pirmiausiai vertinamas dirvožemis, o tik po to seka rekomendacijos. Jei augintojas išpurkš kažkurį biologinį preparatą į nugyventą dirvožemį, efekto gali ir nepastebėti, nes mikroorganizmai stengsis pirmiausiai aprūpinti save ir „nepagamins“ perteklinio azoto ar fosforo kiekio. Jei dirvožemis praradęs biologinį aktyvumą, pirmiausiai rekomenduojama augalines liekanas apipurkšti Ruinex ir Penergetic K deriniu, o vėliau pradėti naudoti preparatus pagal augalų poreikį. Nesilaikant augalų kaitos, jei dirvožemis „pavargęs“ rudenį žieminiuose kviečiuose bei rapsuose rekomenduojama išpurkšti Bactoforce ir Fosfix derinį, įvertinus dirvožemį galima pridėti ir huminių rūgščių preparatų. Bactoforce – vienintelis preparatas, aktyvuojantis augalų imuninę sistemą, panaudojus preparatą augalai „įjungia“ apsaugines funkcijas ir apsisaugo nuo rudenį plintančių ligų: fuzariozės, fomozės, verticiliozės.
Biologiškai aktyviuose dirvožemiuose galima panaudoti Fosfix ir Bactoforce. Primename, kad dėl unikalios gamybos rekomenduojamus preparatus galima derinti su augalų apsaugos priemonėmis bei lapų trąšomis.
Sprendimų yra daug, reikia konsultuotis su įmonės specialistais ir pritaikyti geriausiai ūkio sąlygas atitinkančią auginimo technologiją. Daugiau informacijos paskambinus telefonu +37065748008
Užsakymo nr.: PT_79091505