Dirvožemyje praktiškai nei vienas procesas nevyksta be aktyvaus mikroorganizmų dalyvavimo. Intensyviai ūkininkaujant ypač pastebimas antropogeninis poveikis, dėl kurio kinta dirvožemyje mitybos, vandens bei oro režimas. Dirvožemio mikroflorą galima naudoti kaip indikatorių pokyčių dirvožemyje įvertinimui.

Dirvožemis – labai palanki terpė mikroorganizmų dauginimuisi. Apytiksliai 1 g dirvožemio randama 109 bakterijų, 105 grybų, 103 dumblių. Visos mikroorganizmų, esančių ariamajame sluoksnyje, suminė masė apytiksliai 6 – 7 t/ha. Natūralu, kad toks kiekis gyvų organizmų turi daugiafunkcinį poveikį procesams, vykstantiems dirvožemyje ir augalams. Ypač gausu mikroorganizmų prie augalų šaknų – šaknų zonos (rizosferos) mikroorganizmai. Mikroorganizmų kiekis prie šaknų vidutiniškai 50 – 100 kartų viršija jų kiekį ne šaknų zonoje. Tai suprantama, nes šaknų išskyros sukuria palankias sąlygas mikroorganizmų mitybai. Mikroorganizmų dėka vyksta tiek pageidaujami, tiek nepageidaujami procesai. Mikroorganizmai gali iššaukti augalų ligas ir toksinų kaupimąsi, imobilizuodami maisto medžiagas gali būti konkurentai augalams. Tuo pačiu mikroorganizmai dalyvauja organinių liekanų mineralizacijos procese, pervesdami juos į augalams prieinamą formą. Dėl to dirvožemio humusas yra svarbiausia maisto medžiagų saugykla augalams.

Mikroorganizmai dalyvauja mainų reakcijose, neorganinius junginius paverčia į augalams prieinamus ir atvirkščiai. Ypač svarbus vaidmuo tenka mikroorganizmams, fiksuojantiems azotą iš atmosferos, tai vienintelis azoto junginių dirvožemyje šaltinis. Mikroorganizmai išskiria vitaminus, hormonus ir kitus junginius, reguliuojančius augalų augimą. Daugelis augalų auga simbiozėje su grybais sudarydami mikorizę.

Suprantama, augalai gali augti mineralinėje terpėje steriliomis sąlygomis. Tačiau dalyvaujant mikroorganizmams maisto medžiagų įsavinimas daug efektyvesnis, nes pilnai aprūpina augalus visais mitybos elementais, sterilioje aplinkoje augalų augimas esmingai sulėtėja. Mokslo ir mokymo laboratorijose atliekami tyrimai, kurių tikslas – nustatyti galimybes sustiprinti augalų maisto medžiagų įsavinimą naudojant mikroorganizmus. Augalai suskirstomi į dvi grupes, vieni auginami sterilioje terpėje, kiti – nesterilioje (mikroorganizmų draugijoje). Abi augalų grupės patręštos fosfatais, tirpiais, netirpiais ir sunkiai tirpiais. Sterilioje aplinkoje be mikroorganizmų, fosfatų įsavinimas vyksta labai lėtai, lyginant su augalais, augančiais mikroorganizmų draugijoje. Geriausias efektas gautas su specialiais parinktomis bakterijomis. Fosforo patekimui į augalų audinius įtakos turėjo azotobakterės ir fosforo bakterijos. Sterilioje aplinkoje vikių audiniai davė tik 4 proc. impulsų nuo bendro aktyvumo, dalyvaujant bakterijoms audinių aktyvumas padidėjo iki 15 proc.

Auginant miežius nustatyta, kad sterilioje aplinkoje augalai įsavino 2 proc. organinio fosforo, dalyvaujant bakterijoms, įsavinimas padidėjo iki 19 – 21 proc. Eksperimentuose buvo nustatinėjamas ne tik fosforo junginių judėjimas, bet ir amino rūgščių sintezės aktyvumas. Nustatyta, kad naudojant mikroorganizmus augaluose susikaupė daugiau aminorūgščių. Miežiuose, augintuose steriliai, nepavyko nustatyti kai kurių amino rūgščių (serino, alanino, valino, cistino). Dalyvaujant mikroorganizmams, augaluose kaupėsi esmingai didesni kiekiai amino rūgščių. Galima paaiškinti, kodėl mikroorganizmais turtingame dirvožemyje augalai ženkliai geriau įsavina maisto medžiagas ir būna atsparesni nepalankiems aplinkos veiksniams.

Toliau nuo šaknų esantys mikroorganizmai pagerina maisto medžiagų įsavinimą
Foto: Organizatorių nuotr.

Mikroorganizmų metabolitai turi įtakos azoto apykaitai augalų šaknyse. Dalyvaujant mikroorganizmams, kaip minėjome, stiprėja aminorūgščių sintezė ir apykaita augalų šaknų ląstelėse, greitėja mineralinio azoto virtimas organiniu, dalyvaujant mikroorganizmams didėja mineralinių ir organinių junginių įsavinimas iš mitybinės terpės – mikroorganizmų metabolizmo produktų. Taip pat mikroorganizmai greitina maisto medžiagų judėjimą dirvožemyje. Galima teigti, kad mikroorganizmai yra tam tikros rūšies transportas, augalams reikalingas maisto medžiagas pristatantis šaknų sistemai. Augalams nepakanka tik kontakto su mineralinėmis maisto medžiagomis, mikroorganizmai dirvožemyje atlieka tarpininkų vaidmenį tarp maisto medžiagų sankaupų ir augalų šaknų. Mes dažniausiai procesus, vykstančius dirvožemyje, įsivaizduojame labai paprastai, tačiau ryšiai tarp mikroorganizmų ir augalų bei atskirų mikroorganizmų grupių ir jų metabolitų yra labai tamprūs.

Galutiniame rezultate sukuriami produktai, kuriuos augalai lengvai įsavina. Dirvožemyje esančios maisto medžiagos, prieš patekdamos į augalus, vienaip ar kitaip perdirbamos mikroorganizmų. Į augalus patenka ne tos maisto medžiagos, kurios būdingos dirvožemiui, bet maisto medžiagos, kurios jau yra tarsi šaknų rizosferos mikroorganizmų gyvybinių funkcijų produktai. Priešaknio mikroorganizmai paruošia augalams maisto medžiagas organinių ir neorganinių junginių pavidalu. Dažnai priešaknio mikroflora prilyginama gyvūnų virškinimo sistemai, nes atlieka tą pačią funkciją. Mokslininkai dažnai sutapatina priešaknio mikroflorą su gyvūnų žarnyno mikroflora. Pvz., atrajojančių gyvūnų celiuliozę ardančios bakterijos ląstelieną paverčia organizmui prieinamomis medžiagomis.

Dažnai galvojama: išbėriau trąšas ir pamiršau apie augalų mitybą. Medžiagų patekimas į augalus priklauso ne tik nuo išberto ar esančio dirvožemyje jų kiekio, bet nuo dirvožemio drėgnio, dujų apykaitos dirvožemyje, mikroorganizmų aktyvumo, augalų savybių ir t.t.

Sprendimų yra daug, reikia konsultuotis su įmonės specialistais ir pritaikyti geriausiai ūkio sąlygas atitinkančią auginimo technologiją. Daugiau informacijos paskambinus telefonu +37065748008