Dėka naujų žemdirbystės technologijų ir ekonominių nuosmukių – supratimas keičiasi ne tik pas mus, bet ir visame pasaulyje. Kaip benorėtume, amžinai naikinti dirvožemio negalima, nes jis mus maitina, o planeta – ne guminė. Sprendimas praktiškai vienintelis – suprasti dirvožemio maitinamąsias savybes.
Dažnai galvojama, kad kuo daugiau organikos bus įterpiama į dirvožemį, tuo bus didesnis dirvožemio derlingumas. Dėka mokslinių tyrimų ir pastebėjimų jau suprantame, kad vien organika – dar ne viskas. Kad organinės medžiagos įsisuktų į dirvožemyje vykstančių procesų ratą, reikalinga tinkama dirvožemio mikroflora ir fauna – natūrali, nusistovėjusi, aktyvi mikrobiocenozė. Ekologiniuose ūkiuose, kur paliekamos augalinės liekanos, laikomasi augalų kaitos ir t.t., galima rasti susiformavusią specifinę mikroorganizmų bendriją. Tačiau intensyviuose ūkiuose, kuriuose naudojama daug cheminių elementų, tokios bendrijos praktiškai nėra. Pradedančiuose degraduoti dirvožemiuose išnykus arba nusilpus geriesiems mikroorganizmams, erdvę užima patogeniniai mikroorganizmai.
Išsivysčiusių šalių žemės ūkio specialistai perspėja, kad atsiranda naujos augalų infekcijos, kurių praktiškai nenaikina naujausios veiklios medžiagos arba jos veiksmingos daugiausiai 2 metus, atsiranda piktžolių, kurių negalima išnaikinti su herbicidais, atsiranda nevaldomos kenkėjų populiacijos, tai puikiai pastebi rapsų augintojai ir t.t. Yra laukų, kuriuose praktiškai jau nėra kam skaidyti augalinių liekanų, norėdami tarsi pasislėpti ariame ir galvojame, kad, paslėpę augalines liekanas, išspręsime problemą. Nieko panašaus, gal kiek atitolinsime sprendimo galimybes, o problema nepabėgs, tik pagilės. Dėl to nuolat primename, kad su augalinėmis liekanomis reikia įterpti ir dirvožemio mikrofloros. Per eilę metų atrinkome labiausiai dirvožemyje paplitusius mikroorganizmus, ardančius augalines liekanas, ir „įdarbinome“ juos preparate Ruinex. Dirvožemiui reikia padėti, nes natūraliomis sąlygomis mikroflora atsinaujina labai lėtai, vidutiniškai per 6 – 7 metus.
Būtų labai paprasta, jei išspręstume dirvožemio derlingumo problemą vienu veiksmu. Dirvožemio derlingumui įtakos turi sėklų norma, augalų dengiamosios savybės, atstumai tarp eilučių, eilučių įgilinimas ir t.t. Nuo to, kaip augalai reaguoja į dirvožemio savybes, priklauso pasėlio mikroklimatas: optimalus apšvietimas, temperatūra bei oro srautų judėjimas. Turi įtakos dirvožemio savybėms veislės parinkimas, priešsėliai ir dirvos ruošimo technologija. Skirtinguose regionuose optimalios sąlygos sukuriamos skirtingai.
Per eilę metų nustatėme, kad geriausi rezultatai gaunami derinant biologinius preparatus su mineralinėmis trąšomis bei augalų apsaugos priemonėmis. Pvz., naudojant Azofix nerekomenduojama atsisakyti azoto trąšų, tačiau galima sumažinti normas, nes padidėja jų efektyvumas, naudojant Fosfix – iš dirvožemio atpalaiduojamas „užrakintas“ fosforas ir dažniausiai pakanka su sėklomis įterpiamų fosforo trąšų. Naudojant beicus ar fungicidus pridedama Bactoforce, pastebimas daug stipresnis apsauginis efektas, kelis metus naudojantys Bactoforce ir kitus biologinius preparatus pastebėjo, kad po 3 metų praktiškai išsiverčiama be fungicidų. Tai logiška, nes stiprius augalus ligų sukėlėjai aplenkia, nes veikia gerųjų mikroorganizmų grupės.
Ūkininkai kartais paklausia: „o gal nereikia gerinti dirvožemio, tiek trąšų ir augalų apsaugos priemonių siūloma?“ Tačiau norint daug medaus, gi cukrum bičių nemaitinsi, tokio medaus visi vengia. Čia yra atsakymas.
Dirvožemio derlingumas – procesai ir dirvožemio jėga, užtikrinanti augalų augimą išnaudojant saulės energiją. Norint pasiekti optimalių rezultatų reikia rūpintis dirvožemio savybių išsaugojimu, jei dirvožemį naikinsime, kaip tai daroma kai kuriais atvejais, bus sudėtinga kalbėti apie rentabilią žemės ūkio produkciją. Šiandien dar yra daug galimybių atstatyti bei palaikyti natūralius dirvožemyje vykstančius procesus.
Užsakymo nr.: PT_78933807