Svarbi ne tik įstaiga, bet ir pedagogo patirtis

Šiandien mokyklose galima rasti įvairių būrelių, kurie yra nemokami. Visgi, kaip sako Lietuvos vaikų ir jaunimo centro (LVJC) direktorius bei Europos neformaliojo vaikų ir jaunimo švietimo asociacijos prezidentas Valdas Jankauskas, neformaliojo ugdymo įstaigos gali pasiūlyti platesnį būrelių pasirinkimą. Pavyzdžiui, LVJC šiuo metu galima rasti daugiau kaip 100 skirtingų veiklų: nuo kulinarijos, muzikos ir lyderystės iki kovos menų ir vandens sporto užsiėmimų.

„Papildomos veiklos lankymas už mokyklos ribų – tai ne tik aplinkos pakeitimas, bet ir naujos pažintys, geresnis savęs pažinimas ir socializacija“, – teigia V.Jankauskas.

Jis taip pat priduria, kad itin dažnai tėvai leidžia vaikus į savo pačių vaikystėje lankytus būrelius, mat tėvai yra linkę tęsti šeimos tradiciją – užsiimti jei ne tokia pačia veikla, tai nors toje pačioje įstaigoje.

„Galimybių Arsenalo“ psichologė Dalia Arestovičienė pabrėžia, jog renkantis būrelį, svarbiausia atsižvelgti į vaiko pomėgius, o veiklą rinktis ne vien tik pagal tėvų norus, pačių neįgyvendintas svajones, prestižą ar patogią lokaciją. Maža to, svarbu ne tik ugdymo įstaiga, bet ir konkretus pedagogas, kuris dirbs su vaiku.

„Žinoma, reikėtų apgalvoti, kaip toli nuo mokyklos ar namų yra būrelis: ar visada bus galimybė vaiką nuvežti, ar pačiam vaikui nuvykti į papildomo ugdymo įstaigą. Kelionė neturėtų būti labai ilga, varginanti ar kelianti stresą. Be to, svarbus kriterijus turėtų būti pats pedagogas: kaip jam pavyks surasti bendrą kalbą su vaiku, ar konkrečiai jūsų vaikui tinkami jo darbo metodai, kokia yra jo kvalifikacija ir patirtis“, – į ką atkreipti dėmesį renkantis būrelį pataria psichologė.

Sutaupyti vaikų būreliams – nelengvas iššūkis

Anot LVJC direktoriaus, savo atžaloms rinkdami popamokinę veiklą dažniausiai tėvai atsižvelgia į vaiko poreikius ir dienos laiką bei kainą. Būrelio kaina priklauso nuo vykdomos veiklos pobūdžio, užsiėmimų skaičiaus per mėnesį, trukmės ir kitų veiksnių. Dažniausiai būreliai vyksta du kartus per savaitę, o vieno užsiėmimo trukmė – 1,5 val.

„Šiuolaikiniai vaikai netveria noru viską išbandyti, o kitiems nėra taip lengva įtikti – žino, ko nori, ir ieško, kaip geriausiai save realizuoti. Tėvai, reaguodami į savo atžalų poreikius, stengiasi jomis rūpintis ir investuoja į vaikų ugdymą“, – dėsto LVJC direktorius.

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad Lietuvoje kiekvienam moksleiviui priklauso neformaliojo vaikų švietimo krepšelis, kurį sudaro 15 eurų per mėnesį. Tačiau ši suma skiriama tik vienam būreliui, o jei užsiėmimas kainuoja brangiau – skirtumą turi padengti tėvai, už visus papildomus būrelius taip pat moka tėvai. Priklausomai nuo užsiėmimo pobūdžio, Lietuvoje vieno būrelio kaina gali svyruoti nuo 20 iki 100 eurų. Tad jei vaikas lanko kelis užsiėmimus, išlaidos būreliams išauga perpus, o jei šeimoje auga keli vaikai, kai kuriems tėvams tai gali tapti itin dideliu galvos skausmu.

Kaip sako vartojimo paskolų bendrovės „Vivus.lt“ marketingo vadovė Justina Ambrasienė, tėvai gali rinktis iš kelių vaikui skirtų lėšų planavimo sprendimų

„Vasarai artėjant į pabaigą, pastebime padidėjusį paskolų prašymų srautą. Tai galimai rodo, kad tėvai nėra sukaupę pakankamai lėšų, kad galėtų išleisti vaikus į mokyklą. Iš anksto numačius biudžetą vaiko formaliojo ir neformaliojo ugdymo išlaidoms ir pradėjus laiku taupyti, galima ne itin sunkiai sukaupti reikiamą sumą. Visgi tam reikia laiko ir finansų planavimo įgūdžių. Todėl atsakingas skolinimasis tampa viena iš galimybių tinkamai pasiruošti naujiems mokslo metams“, – sako J.Ambrasienė.

Popamokinė veikla turi teikti džiaugsmo

Kaip sako psichologė D.Arestovičienė, kiekvienas būrelis gali vaikui suteikti naujų žinių ar ugdyti skirtingas savybes, pavyzdžiui, muzikiniai užsiėmimai lavina vaiko klausą, atkaklumą, kantrybę, drausmę, o dailės ar teatro būreliai ugdo kūrybiškumą, vaizduotę, neverbalinę ir verbalinę komunikaciją bei padeda sukaupti dėmesį.

„Nereikėtų į būrelį žiūrėti tiktai kaip į priemonę, kad vaikas išmoktų ko nors daugiau. Popamokinė veikla turi teikti džiaugsmo, be to, tai gali būti puikus būdas tiesiog atsipalaiduoti ir pailsėti nuo pamokinės veiklos. Tinkamas būrelis gali būti susijęs su veikla, kuria užsiimdamas vaikas „spindi“ ir ją atlieka su entuziazmu“, – pabrėžia psichologė.

Be to, kartais vaikai renkasi tuos pačius būrelius, kuriuos lanko ir jų draugai. Visgi, anot psichologės, tai nėra geriausias sprendimas, mat pati veikla gali būti vaikui svetima ar neįtraukianti.

„Labai patartina prieš pasirenkant būrelį pasikalbėti su vaiku, kodėl jis norėtų jį lankyti, kokie jo lūkesčiai, aptarti galimus sunkumus ar neatitikimus tarp vaiko įsivaizdavimo ir realybės. Tokiu būdu bus ne tik lengviau pasirinkti tinkamą būrelį, bet ir ilgiau jį lankyti bei nemesti kilus pirmiesiems sunkumams“, – įsitikinusi D.Arestovičienė.