Specialistai iš aukštos žemdirbystės kultūros šalių sako: „nepiktnaudžiaukit cheminiais preparatais, mes pradėjome anksčiau juos naudoti ir pirmieji pajutome jų žalą, negalime jau sukontroliuoti kai kurių ligų, kenkėjų ir net piktžolių“. Mūsų tikslas – diegti ekologiškai švarias technologijas, nes per daugiau kaip 20 metų dirvožemiai tapo pakankamai užteršti cheminėmis medžiagomis. Neseniai konsultantas, važiuodamas pro nukultą žieminių rapsų lauką, paklausė ūkininko, koks pabirų purškimo glifosatais tikslas? Laukas gi neužterštas daugiametėmis piktžolėmis. Ūkininkas, trūktelėjęs pečiais, atsakė, kad nežino, taip liepė aptarnaujantis pardavėjas. Gerai, kad daugelis ūkininkų jau supranta, kad šie, tarsi nekalti, herbicidai, naudojami ne pagal paskirtį, gali padaryti daug žalos aplinkai.

Tyrimais nustatyta, kad kai kuriuose dirvožemiuose veiklioji medžiaga jungiasi prie dirvožemio dalelių ir tampa inertiškomis dalelėmis. Išlikusias daleles dirvožemio mikroorganizmai skaido labai lėtai, o susikaupusios medžiagos paveikia procesus, vykstančius šaknų rizosferoje. Manykim, kad herbicidai bus panaudoti kartą, bet jie naudojami pasitaikius pirmai progai, ūkininkai juokauja: „kaip nenaudosi, kad jie pigesni už vandenį“. Bioenergy konsultantai primena, kad jei nebūtina naudoti glifosatus – nenaudokite. Jei naudojimas neišvengiamas, pridėkite kartu biologinių preparatų, tuomet aktyvuoti dirvožemio mikroorganizmai greičiau neutralizuos likučius, jie neišsiplaus į gruntinius vandenis ir nepateks nežinomų junginių forma į augalus.

Rizika išsklaidoma naudojant biologinius preparatus ir taikant tiesioginę sėją.
Foto: Organizatorių nuotr.

Visi supranta - žemės dirbimas reikalingas, bet daugelis pamiršo, kad biologiniai preparatai neatsiejama augalininkystės technologijų dalis, reikalinga optimalios augalams aplinkos sukūrimui. Ne tik augalams, bet ir dirvožemio mikroflorai, būtent ji atsakinga už augalų mitybą ir fitosanitarinę būklę, piktžolių gausą. Tinkamai pasirinkta žemės dirbimo technologija nutraukia trofines dirvožemyje ir paviršiuje esančias fitofagų mitybos grandis ir leidžia suformuoti maksimalų kultūrinių augalų produktyvumą. Į dirvos ruošimą reikia žiūrėti plačiau, kaip į daugiatikslę priemonę, gerinančią dirvožemio savybes, bet matome kaip kartais dirvožemis ilgiems metams sugadinamas. Žemės dirbimą derinant su biologiniais preparatais reguliuojamas dirvožemio drėgmės režimas, sumažinama piktžolių, kenkėjų ir ligų žala.

Kalbant apie žieminius rapsus reikia paminėti, kad dirvos paruošimas – vienas svarbiausių darbų, užtikrinantis optimalų drėgmės režimą, dirvos paviršiaus lygumą, gerą struktūrą ir efektyvią piktžolių kontrolę. Šiandien matome, kad kai kuriuose regionuose rapsai persėjami, nes lietus suplūkė dirvos paviršių. Žinoma, lengviausia bėdą suversti smarkiam lietui, bet problema – dirvos paruošimas. Akivaizdus pavyzdys: vienoje kelio pusėje tiesioginė rapso sėja, po lietaus rapsai dygsta ir nieko blogo nenutiko, kitoje pusėje pasėta po intensyvaus dirbimo – rapsai persėjami. Tinkamai suderinus rekomenduojamus biologinius preparatus su žemės dirbimu, galima tikėtis tolygaus sudygimo ir stiprių šaknų, kaip gero žiemojimo pagrindo. Žemės dirbimas tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio tipo, dirbimui skiriamo laiko, ir suprantama, turimos technikos.

Šiemet daugelyje ūkių rekomendavome derinyje su Ruinex išpurkšti ir Fosfix. Kam? Beriame fosforo trąšas. Pirma – dažniausiai neišberiama tiek, kiek išnešama su derliumi. Ruošiamasi sėti kviečius, tai priminsime, kad su tona grūdų iš dirvožemio iškeliauja apie 8,0 kg P2O5. Daugelis tikisi 7,0 t/ha ir didesnio derlingumo (nekalbam apie Joniškio r. ūkininkus), tai iš dirvožemio iškeliaus (tik su grūdais) apie 56 kg fosforo. Jei Lietuva eksportuoja apie 5,0 mln. t grūdų, tai su derliumi turėtų iškeliauti apie 40 mln. t fosforo kasmet. Gerai, išberiam fosforo trąšų, bet daug veiksnių riboja jo įsavinimą: dirvožemio tankis, kietis, drėgnis, pH, temperatūra, dirbimo technologija ir t.t. Žieminiams kviečiams, tikintis 7 – 8 t/ha derlingumo, rudenį reikia 10 – 15 kg/ha fosforo. Fosforo įsavinimui įtakos turi ir naudojamos trąšos. Prof. V. Šlapakauskas ir doc. J.Kučinskas knygoje „Augalų mityba“ rašo, kad tręšiant augalus amonio sulfatu kelis metus iš eilės, dirvožemis gali smarkiai parūgštėti. Iš dirvožemio su atsipalaidavusia sieros rūgštimi išsiplauna daugiau kalcio.

Rizika išsklaidoma naudojant biologinius preparatus ir taikant tiesioginę sėją.
Foto: Organizatorių nuotr.

Susidariusi sieros rūgštis didina aktualųjį dirvožemio rūgštumą ir stabdo augalų augimą. Kasmet beriant 200 – 300 kg/ha amonio sulfato, į hektarą patenka apie 150 – 225 kg sieros rūgšties. Nepakankamai bazėmis pasotintame dirvožemyje naudojama trąša augalams kenkia, ypač kviečiams, cukriniams runkeliams. Kviečiai su bendro derliau tona iš dirvožemio paima apie 3 kg sieros (su grūdais 1,5 kg). Pakankamai bazėmis pasotintuose priemolio dirvožemiuose neigiamas poveikis taip greitai nepastebimas. Iš pateikiamų lygčių atrodo, kad sulfatas nerūgščių dirvožemių reakcijos tarsi nekeičia ir tręšimui tinka, bet susidariusio gipso tirpumas didesnis, kalcis greičiau išsiplauna ir jo kiekis sumažėja. Rūgštesniuose dirvožemiuose katijonų mainai vyksta kitaip, teigia autoriai.

Aišku viena, kad su trąšomis, kaip ir su pesticidais, reikia elgtis atsakingai, pirmiausiai įvertinti vietos sąlygas. Tačiau jei dirvožemiai rūgštūs ar šarminiai ir augalai negali įsavinti fosforo, problemas padės spręsti Fosfix, apie kurio veikimą jau rašėme anksčiau. Ruošiant žieminių kviečių sėklas, rekomenduojame Fosfix pridėti į beico ir Bactoforce derinį. Kai konsultantai įvertins dirvožemį, paaiškės, ar reikalingas papildomas purškimas su Fosfix, derinant jį su herbicidais ar lapų trąšomis.

Pradžia – žinojimas. Žinom, kiek augalams reikia maisto medžiagų, žinom ribojančius veiksnius ir tada parenkame geriausią sprendinį. Viskas paprasta, nereikia nueiti sudėtingu keliu. Kartais atrodo, kad augintojas nori išlipti iš duobės, „tempdamas save už kalnieriaus“, o nepastebi, kad šalia yra patogūs laiptai.

Sprendimų yra daug, reikia konsultuotis su įmonės specialistais ir pritaikyti geriausiai ūkio sąlygas atitinkančią auginimo technologiją. Daugiau informacijos paskambinus telefonu +37065748008