Lietuvos keliai – paveldas, jungiantis praeitį ir ateitį
Valstybės šimtmečio sukaktis šiemet dažnai nukelia į praėjusį amžių, pabrėžia įspūdingą Lietuvos raidą. Gera susisiekimo infrastruktūra visada buvo svarbi nepriklausomai valstybei, nes užtikrino judėjimo laisvę, skatino miestų plėtrą ir ekonomikos augimą.
Naujo kelio atidarymas žymėjo proveržį ir laimėjimą, naujas tiltas sukurdavo šventę miestui. Kelių priežiūros ir plėtros sistema visada sulaukdavo ypatingo valstybės dėmesio, turėjo gilias tradicijas, kurias puoselėjo skirtingos infrastruktūros specialistų kartos.
Prieš pat okupaciją ir Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje 1940 metais buvo priimtas pirmasis Kelių fondo įstatymas, kuris leido pradėti kurti šalies kelių infrastruktūrą. Didžiausias tų laikų projektas – Žemaičių plentas, kuris buvo suprojektuotas ir pastatytas vien Lietuvos įmonių pastangomis, o jame atsiradusi dviejų lygių sankryža buvo pirmoji Lietuvoje.
Tarpukariu nustatyti principai vėl tapo aktualūs atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Būtinybę puoselėti ir plėtoti kelių infrastruktūrą akcentavo kiekviena Vyriausybė. Juk Lietuva visada buvo tiltas, jungiantis Rytus ir Vakarus.
Logišką tvarką iškraipė permainos
Kelių tinklas yra svarbus ne tik transporto ir pervežimų sektoriui, bet visai Lietuvos ekonomikai. Todėl po Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo imta rūpintis, kad kelių priežiūra būtų kokybiška ir kuriant demokratinę valstybę neliktų be dėmesio. Dėl to buvo iškelta ir įgyvendinta idėja sukurti Lietuvos respublikos Kelių fondą, kurį užpildytų visų vairuotojų, perkančių degalus, lėšos. Sumanymo autoriai pasiekė, kad iš degalų akcizo mokesčio gautos lėšos galėjo būti skiriamos tik keliams tvarkyti. Jei per metus jos buvo nepanaudojamos, likusi suma buvo pridedama prie kitų metų. Taip buvo sukurta paprasta, bet efektyvi kelių finansavimo tvarka.
2000 metais kelių fondas buvo pervadintas į iki šiol galiojančią Kelių priežiūros ir plėtros programa (KPPP).
Tačiau po 2009 metų ekonomines krizes įsivyravo ydinga praktika – politikai atsikratė įsipareigojimų KPPP skirti visas už degalų akcizą surinktas lėšas. Kelius naudojančių vairuotojų pinigai buvo nukreipiami kitur.
„Kaip ir galima buvo tikėtis, dalis KPPP lėšų Seimo sprendimu yra nuolat panaudojama kitoms valstybės reikmėms. Tai jau tapo bloga tradicija, kurios pasekmės – laiku ir tinkamai neatnaujinamas Lietuvos kelių tinklas“, – teigė buvęs ilgametis Vyriausybės kanceliarijos darbuotojas Paulius Girčys. Jis primena, kad kartu su KPPP buvo įsteigta ir Nuolatinė KPPP priežiūros komisija.
„Komisijos nariai, savo srities ekspertai, kartu su vairuotojais, vežėjais, rangovais diskutuodavo apie naujausias technologijas, susisiekimo tinklo problemas ir ilgalaikius sprendimus. Vyko aktyvus dialogas. Visuomenė turėjo efektyvų instrumentą ir reikalavo Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsakomybės už kiekvieną sprendimą – valdininkai negalėjo imituoti darbo“, – pabrėžė P. Girčys.
Ministerijos buldozerio kelyje – KPPP komisija
Ekspertas apgailestauja, kad atėjus naujam ministrui, kuris deklaruoja aukštas pokyčių ir skaidrumo idėjas, buldozeriniu principu griaunama valstybinių kelių priežiūros ir plėtros sistema, laužomi likimai žmonių, kurie daug metų paskyrė Lietuvos kelių priežiūrai ir tiesimui. „Apmaudu, kad ministras Rokas Masiulis pats visiškai nesilaiko teisės principų ir neišmano tos srities, kurią per apmaudų likimo žaismą gavo tvarkyti“, – sakė ekspertas.
Jis atkreipė dėmesį, kad KPPP komisija atliko svarbų vaidmenį kelių priežiūros ir plėtros mechanizme, nes turėjo labai aiškias funkcijas bei uždavinius.
KPPP komisiją sudarė ekspertai iš Vyriausybės kanceliarijos, Vidaus reikalų, Finansų, Žemės ūkio ministerijų, Automobilių kelių direkcijos, VGTU, asociacijos „Linava“, Savivaldybių asociacijos, asociacijos „Lietuvos keliai“ ir jau likviduotos „Automagistralės“.
Komisija buvo tarsi platforma diskusijoms ir dialogui tarp visų šalių, dalyvaujančių KPPP projektuose ir įgyvendinančių nacionalinės reikšmės programos nuostatas. Suburti įvairių sričių ekspertai vertino lėšų, skirtų programai finansuoti, panaudojimo efektyvumą, inicijavo nepriklausomas technines ir ekonomines ekspertizes, analizavo automobilių kelių tiesimo, modernizavimo, remonto ir priežiūros darbų procesus, vertino numatomų atlikti darbų perspektyvą, teikė Vyriausybei pasiūlymus dėl kelių tinklo plėtojimo ir savo veiklos ataskaitas.
Komisijos veikla užtikrino nuolatinę informacijos apykaitą kelių priežiūros ir plėtros sistemoje, tai padėdavo identifikuoti problemas pačioje jų pradžioje, pirminėse stadijose. Profesionalų komanda stengėsi, kad problemos nesikauptų ir neįsisenėtų.
„Kelių infrastruktūros sektoriuje įsisenėjusių problemų sprendimai kasmet būna vis brangesni“, – pastebi asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Rimvydas Gradauskas, akcentuojantis, kad komisija buvo sukurta remiantis pažangių valstybių modeliais ir padėjo taupyti lėšas bei modernizuoti ištisą sektorių.
Biurokratinės institucijos dialogo nepalaiko
Į komisijos posėdžius pristatyti savo veiklos rezultatų reguliariai buvo kviečiami kelius prižiūrinčių įmonių vadovai, komisija palaikė ryšį su Seimo komitetais, kurių sprendimai veikė sektoriaus raidą.
Anot R. Gradausko, suburti kompetentingų ekspertų ir atstovų komandą iš valstybės institucijų, mokslo įstaigų ir įmonių asociacijų, buvo pakankamai sudėtingas uždavinys. Tarpžinybinė komisijos sudėtis užtikrino visapusišką problemų analizę ir suvokimą.
Komisijai suteiktos teisės ir pareigos leido nešališkai svarstyti kelių sektoriui aktualius klausimus ir nustatyta tvarka teikti objektyvias, dažnai kritines išvadas. Tačiau P. Girčys pastebi, kad dialogo principu paremta komisijos veikla ne visada patiko biurokratinėms valdžios institucijoms, kurių atstovai buvo linkę sprendimus priimti vien savo nuožiūra. „Tai ypač išryškėjo pastaraisiais metais, pasikeitus Susisiekimo ministerijos vadovybei“, – teigė P. Girčys.
Apie reformą ėmusi skelbti Susisiekimo ministerija nevykdo Seimo ir Vyriausybes nustatytų tvarkų dėl komisijos darbo – komisijos nariai pajuto, kad jų sukaupta patirtis, žinios ir gerosios praktikos valstybei tapo nebereikalingos. „Anksčiau buvo įprasta, kad komisija į posėdžius renkasi reguliariai. Darbą pradėjus Rokui Masiuliui, net sprendžiant itin opius kelių sektoriaus klausimus nebuvo suorganizuotas nė vienas komisijos posėdis“, – apgailestaudamas pastebi R. Gradauskas.
Pasak ekspertų, Nuolatinė KPPP komisija yra visiškai eliminuota iš mechanizmo, kuris kontroliuoja kelių sektoriaus lėšų panaudojimą, kokybę ir pertvarkos procesus. Todėl kyla klausimų, kodėl šiurkščiai pažeidžiamos galiojančių teisės aktų nuostatos ir kam tai naudinga.
Nebelieka dialogo – daugėja chaoso
R. Gradausko teigimu, šiuo metu kone aukščiausias prioritetas priimant sprendimus tapo taupumas, kuris dažnai klaidingai tapatinamas su efektyvumu. „Visuomenė ir valstybė vis dažniau mato viešųjų pirkimų reikalavimų padarinius, kai svarbiausias kriterijus yra mažiausios kainos pasiūlymas. Ieškodama pigiausių variantų, skaidydama stambius konkursus į mažus, Lietuvos automobilių kelių direkcija, akivaizdžiai, aukoja kelių tinklo kokybę ir ilgaamžiškumą. Specialistas įžvelgė, kad infrastruktūros valdymo sistema yra išsiderinusi, veikia chaotiškai, o Susisiekimo ministerija atsisako KPPP komisijos kompetencijų ir įdirbio.
„Ministerijos atstovai kalba apie skaidrumą, tačiau patys sunaikino KPPP komisiją, kurios veikla yra pagrįsta dialogo principu – išklausomos visos pusės, paviešinami visi tikslai ir aptariami siekiai. Būtent atviras dialogas ir viešumas užtikrina, kad sprendimai yra priimami sąžiningai ir skaidriai“, – aiškino R. Gradauskas.
Žmogiškųjų išteklių svarba
VGTU Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas pastebėjo, kad ekspertų žinių ir pagalbos atsisakanti biurokratija į aklavietę stumia visą infrastruktūros valdymo ir priežiūros sistemą, ignoruoja mokslu pagrįstus principus.
„Dėmesį į pokyčius sukoncentravusi ministerija nepaaiškina, kaip spręs profesionalių specialistų stygių, kuris tampa vis labiau akivaizdus. Į valstybės aparatą pritraukti sektoriaus profesionalus ir išugdyti naujus infrastruktūros specialistus yra sudėtingas uždavinys. Nuosekliam darbui ir sumanymams įgyvendinti būtina kompetentinga komanda ir pasitikėjimas“, – teigė V. Puodžiukas. Eksperto nuomone, kurstomi skandalai ir konfliktinės situacijos kenkia viso sektoriaus reputacijai, o tvyranti įtampa ir nežinomybės atmosfera atgraso potencialius įmonių darbuotojus ir valstybės tarnautojus.
Todėl šiandien Lietuvos kelių tinklui trūksta šeimininkų, kurie ryžtingai prisiimtų atsakomybę ir įsipareigojimus dėl kelių priežiūros ir plėtros kokybės, eismo saugumo ir netrikdomo keleivių ir krovinių judėjimo.
Užsakymo nr.: PT_78857219