Ateitis priklauso technologijoms ir jų kūrėjams – inžinieriams

Pasaulyje šiuo metu vyksta ketvirtoji pramonės revoliucija. Tai reiškia, kad viskas keičiasi iš esmės. „Naujosios technologijos, be visų kitų galimybių, mums labai greitai leis pagaminti naujų, pačių suprogramuotų medžiagų, iš kurių, naudodami 3D technologijas, atspausdinsime bet kokius norimo svorio, formos, mechaninių savybių, be siūlų, sujungimo detalių, invazinių medžiagų, daiktus. Bus visiškai paprasta atspausdinti individualų širdies vožtuvą ar 100 metrų ilgio kopėčias“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studijų prorektorius prof. dr. Romualdas Kliukas.

Skaitmenizacija jau dabar palietė galybę gyvenimo sričių, tarp jų ir inžineriją. Anot VGTU prorektoriaus, inžinerijos projektavimas jau seniai perėjo į skaitmeninę erą: „Dabar jau galime programuoti ir vis daugiau gamybos procesų: technologiją, cheminę sudėtį ir t. t. Kompiuteriai jau geba pagaminti galutinį produktą. Visgi didžiausia revoliucija ateina būtent į socialinę sferą: bankus, logistiką, teisę ir pan. Tai yra lengvai skaitmenizacijai pasiduodančios sritys, kur dėl technologijų tobulėjimo reikės itin profesionalių darbuotojų“.

Pasak, R. Kliuko, kadangi universitetai žengia kartu su tobulėjančiu pasauliu, ketvirtoji pramonės revoliucija stipriai liečia ir VGTU. „Mes pradedame rengti finansinių technologijų (FinTech) specialistus – šiemet VGTU startuoja naujos finansų inžinerijos (magistro) ir inžinerinės informatikos (bakalauro) programų studijų specializacijos. Lietuva tikrai turi potencialo tapti ne tik FinTech specialistų ruošimo, bet ir operacijų vykdymo centru“, – sako VGTU prorektorius.

Anot jo, VGTU pirmieji šalyje sėkmingai skaitmenizavo transporto logistikos, finansų inžinerijos ir pramoninio gaminio dizaino studijų programų turinį. Studentas, naudodamas logistikos versle itin populiarias kompiuterines programas, per kelias valandas gali suprojektuoti visą logistinę grandinę ir jos detales, o prieš skaitmenizaciją tai užtrukdavo keliasdešimt kartų ilgiau.

Skaitmenizacija stipriai palietė ir statybos, mechanikos, elektronikos sritis bei studijų programas, kurios visame pasaulyje sulaukia vis didesnio stojančiųjų susidomėjimo. „VGTU pirmieji šalyje sukūrė skaitmeninės statybos (BIM) studijų programą, kuri tapo itin populiari, o darbdaviai labai laukia šios srities specialistų. Universitetas taip pat ruošia stiprius informatikus, programų sistemų inžinierius, informacinių sistemų technologus ir t. t. Mūsų informatikos mokykla daug dėmesio skiria praktinei pusei, realiems uždaviniams spręsti. Savo studentams suteikiame naujausias rinkos tendencijas atitinkančias žinias, tad, atėję dirbti į įmonę, jie jau turi tvirtus praktinės veiklos pagrindus“, – pasakoja R. Kliukas.

VGTU turi nemažai studijų programų, kurios sukurtos pagal darbdavių pageidavimą. „Tai yra sėkmingai veikiančios pramoninio gaminio dizaino studijos, taip pat naujos programos: skaitmeninė gamyba, apimanti informatiką, mechatroniką, elektroniką ir mechaniką, bei visuomenės komunikacijos magistro studijų programa, priimsime ir į bepiločių orlaivių inžinerijos bei autonominio antžeminio transporto specializacijas“, – pasakoja VGTU atstovas.

Universitete siūloma daugybė įvairių inžinerinių ir technologijų specialybių: „Gyvename tokiais laikais, kurių raktinis žodis – technologijos. Būdami technologijos mokslų lyderiais Lietuvoje, esame šio pokyčio dalimi. Nenuostabu, kad daugiau nei pusė apsisprendusių studijuoti inžinerinius mokslus, jau pasirinko VGTU. Specialistai su inžineriniu išsilavinimu labai reikalingi rinkai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Dėl jų šiandien kovoja darbdaviai“, – teigia VGTU studijų prorektorius.

R. Kliukas ragina – visi, kurie domisi inžinerija, yra kūrybiški, turi neribotą fantaziją ir nori įdomaus bei iššūkių kupino karjeros kelio, gali rinktis inžinerijos studijas ir jungtis prie 1300 VGTU pirmakursių būrio. Tereikia papildomo priėmimo metu t. y. rugpjūčio 13–17 dienomis užpildyti prašymą LAMA BPO sistemoje bei pageidavimuose pasirinkti INŽINERIJOS ir TECHNOLOGIJŲ mokslų studijų programas. Galimybė studijuoti nemokamai – tikrai didelė, nes šių krypčių grupėje dar yra likusių laisvų daugiau nei 450 valstybės finansuojamų (vf) vietų.