„Iš ūkyje užaugintų grūdų malame miltus, gaminame pašarus galvijams ir paukščiams, iš pieno ir mėsos – gaminame tradicinius produktus: sūrį, rūkytas dešras, kitus gaminius. Noriu, kad lietuviai taip pat galėtų džiaugtis savo kulinariniu paveldu, kaip ir kitų šalių gyventojai, o naudojant tik savo ūkyje užaugintus produktus – galime geriau kontroliuoti kiekvieno galutinio gaminio kokybę“,- pasakoja A. Banionis. Ūkio augimas Audriui nėra prioritetas. Anot jo plėstis verta tik tiek, kiek gali kontroliuoti ūkyje užauginamos ir pagaminamos produkcijos kokybę, todėl naujas investicijas ūkininkas skiria ne didinti galvijų bandas ar laikomų paukščių kiekį, o dar labiau plėsti produkcijos įvairovę. „Naujausias mano darbas – pradėtas veisti sodas. Pernai – įveisiau bityną, kuris šiemet jau davė keletą tonų medaus“,- džiaugiasi A. Banionis.

Sėkmę atneša geriausia ūkininkavimo praktika

Nors galutiniai produktai A. Banionio gaminami griežtai laikantis tradicinių technologijų, gyvulininkystėje naudoti naujausias technologijas ir geriausią šiuolaikinę praktiką tiesiog būtina. „Gyvūno sveikata, savijauta, pieno ir mėsos kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo pašaro ir laikymo sąlygų. Pats esu veterinarijos gydytojas, todėl žinau, kad užauginti sveiką gyvūną nenaudojant vaistų ir kitų veterinarinių priemonių reiškia užtikrinti optimalią žarnyno mikrofloros veiklą: priešingu atveju – silpnėja imuninė sistema, ir net jei gyvūnas nesuserga – krenta baziniai pieno rodikliai, blogėja mėsos kokybė“,- sako A. Banionis.

Audriaus Banionio ūkis
Foto: Organizatorių nuotr.

Pasak, ūkininko gyvūnas yra bendros ekosistemos dalis, o ji nuolat keičiasi. Šiandien dauguma stambesniųjų ūkininkų galvijus laiko uždarose patalpose. Tik taip galima geriau užtikrinti tinkamai tiekiamo maisto kokybę, išvengti pavojingų užkratų. Tam, kad gyvūnas augtų optimaliu greičiu, būtų sveikas būtinas tinkamai parinktas maistas, gyvūno gaunami vitaminai, mikro ir makro elementai, probiotikai. „Savo ūkyje nuolat naudojame bent penkių skirtingų receptūrų pašarus kiaulėms, taip pat skirtingus mišinius galvijams, avims. Naujausias auginimo tendencijas pačiam sekti labai sunku, o idealiai subalansuoti pašaro receptūrą dėl nuolat besikeičiančios grūdų ar siloso sudėties-apskritai neįmanoma: tam reikalingi sudėtingi laboratoriniai tyrimai. Todėl tinkamai subalansuotus mineralinius priedus savo ūkyje ruošiamiems pašarams bei kai kuriuos itin specializuotus pašarus įsigyju iš AB „Kauno Grūdai“ įmonės“- paaiškina ūkininkas.

Svarbus asmeninis santykis su partneriu

Pašarus ir jų priedus AB „Kauno Grūdai“ A. Banioniui tiekia jau daugiau nei dešimtmetį. Ūkininkas neslepia, jog per šiuos metus kompanija ir atskiri jos darbuotojai tapo tikrais ūkio verslo partneriais, apie jo ūkį, jame auginamus galvijus žinančiais ne blogiau nei jis pats. „Ūkininkui labai svarbu žinoti, kad partneris gyvena ūkio problemomis, ieško geriausių sprendimų, visada gali patarti iškilus vienai ar kitai problemai“,- sako Audrius – Pats negaliu sekti visų tarptautinių rekomendacijų, juo labiau – atlikti visų reikiamų pašarų tyrimų. Mano ūkiui reguliariai tirti visų pašarų sudėtį būtų tiesiog per brangu: vieno mėginio tyrimas kainuoja beveik 100 EUR, o jų mano ūkyje vienu metu naudojama bent penki. „Kauno Grūdai“ turintys savo laboratoriją tyrimus kiekvieną savaitę atlieka savo sąskaita“,- džiaugiasi A. Banionis.

Audriaus Banionio ūkis
Foto: Organizatorių nuotr.

Pasak ūkininko, vienokius ar kitokius pašarus bei jų priedus parduoda ne vienas tiekėjas, tačiau daugelis jų taip ir nesupranta, kad ūkininkui reikia ne „pora eurų už toną mažiau kainuojančių“ pašarų, o pagalbininko su kuriuo galima pasikonsultuoti jei sumažėja gyvulių svorio prieaugio ar pieno kokybės rodikliai.

Parduoda ne pašarus, o geresnius produktyvumo rodiklius

Pasak AB „Kauno Grūdai“ kombinuotųjų pašarų ir premiksų skyriaus produkto vadovo Dariaus Šidagio, teisingai sureguliuoti pašarai reiškia geresnius viso ūkio produktyvumo rodiklius ir didesnį ūkininko uždirbamą pelną. „Nuolat kontroliuojant ir prie besikeičiančių sąlygų derinant pašarus greičiau pasiekiamas pageidaujamas mėsinio gyvūno svoris, o žaliavinis pienas – superkamas taikant koeficientus už viršytus bazinius pieno rodiklius, todėl savo nuolatiniams klientams parduodame ne pašarus, o išaugusias pajamas“,- sako su ne vienu dideliu ūkiu dirbantis kompanijos produkto vadovas. Pasak, D. Šidagio įvairūs priedai bendrame pašarų kiekyje sudaro vos 2-3% svorio, tačiau nuo jų dažnai priklauso viso ūkio rezultatai. „Tie keli procentai iš tiesų susideda iš keliasdešimt skirtingų medžiagų: vitaminų, mineralų, mikro ir makro elementų, probiotikų.

Ruošiant pašarus kiaulėms - papildomai dedama ir fermentų bei amino rūgščių. Nė vienas ūkininkas nėra pajėgus pašarų sudėtį suderinti pats: svarbu ne tik absoliutūs medžiagos kiekiai bet ir vienų ar kitų medžiagų tarpusavio santykiai: jei ūkininko užaugintuose grūduose ar paruoštame silose kažkokių medžiagų trūksta, jų reikia įdėti papildomai, bet tam būtini laboratoriniai tyrimai. Net ir didžiausiems ūkiams įsigyti laboratorinę įrangą ar nuolat tirti pašarų sudėtį specializuotose laboratorijose yra per brangu“. Sudėtinga sekti ir naujausias gyvulių auginimo bei šėrimo tendencijas. Tiek A. Banionis, tiek ir D. Šidagis sutaria, kad naudoti tuos pačius metodus kaip prieš dešimtmetį nebegalima: keičiasi pašarų sudėtis, plinta iki šiol nematytos infekcijos, patogeniniai organizmai, mokslininkai randa būdų kaip pašarus praturtinti priedais, kad gyvulio organizmas juos įsisavintų. „Pavyzdžiui, šiuo metu populiariausia naujiena – energetiniai priedai praturtinti apsaugotais palmių riebalais (pvz. – „Vitaprem Energy“).

Audriaus Banionio ūkis
Foto: Organizatorių nuotr.

Galvijų organizmas natūraliomis sąlygomis riebalų neįsisavina, bet juos tam tikru būdu inkapsuliavus, galima pasiekti, kad riebalai pasiektų plonąsias žarnas, kur jos gali būti įsisavinamos. Naudojant šį priedą reikšmingai gerinami pieno rodikliai“,- sako D. Šidalgis.

Gali lygiuotis su rinkos lyderiais

Bendradarbiaudami su patikimais partneriais ir naudodami geriausias praktikas Lietuvos ūkininkai gali drąsiai lygiuotis su ūkininkais senosiose Vakarų Europos šalyse. Anot A. Banionio anksčiau lankydamiesi ūkiuose Vokietijoje ar Olandijoje Lietuviai ūkininkai į kolegų ūkius ir jų rezultatus galėjo žvelgti tik su pavydu. Šiandien situacija yra pasikeitusi. „Dabar kai kuriose srityse mes esame tie į kuriuos žvelgiama su pagarba“,- sako unikalaus ūkio savininkas.

Užsakymo nr.: PT_78805679