Artėja žieminių rapsų sėja. Mažiau klaidų – didesnis derlingumas

Artėja žieminių rapsų sėja, kiekvienas ūkininkas turi savitą, jo nuomone, optimalią auginimo technologiją, priklausančią nuo dirvožemio struktūros, meteorologinių sąlygų, dirvožemio erozijos intensyvumo, dirvožemio drėgnio, naudotos žemės dirbimo technologijos auginant priešsėlinius augalus. Optimali technologija, užtikrinanti optimalų augalų produktyvumą, pirmiausiai turi būti ekonomiškai efektyvi. Šie metai parodė, kad meteorologinės sąlygos vaidina svarbiausią vaidmenį, ypač jei dirvožemis nualintas ir negali „amortizuoti“ išorės veiksnių.

Rapsų sudygimas priklauso nuo sėklos guolio būklės, ypač drėgnio 1 – 2 savaitės iki sėjos ir maždaug savaitė po sėjos. Sėklos guolio būklė žieminiams rapsams daug svarbesnė nei migliniams javams, nes sėjama sekliau.

Dar nemažai ūkininkų taiko klasikinę žieminių rapsų auginimo technologiją. Jų teigimu, arimo tikslas – augalinių liekanų įterpimas ir paslėpimas, piktžolių kontrolė, optimalios dirvožemio struktūros, kuri turėtų užtikrinti oro patekimą į šaknų sritį, palaikymas paviršiuje bei sėklų guolio temperatūros reguliavimas.

Tačiau daugelis nesusimąsto, kad klasikiniu žemės dirbimu galima išgarinti drėgmę iš dirvožemio, sugadinti dirvožemio struktūrą. Tinkamai neparuošus dirvos susidarys pluta paviršiuje, dirvožemio suspaudimas dirbant nesubrendusį dirvožemį, suformuojami stambūs grumstai, skatinamas organinės medžiagos „deginimas“, skatinama dirvožemio erozija. Perteklinis žemės dirbimas susijęs su nepagrįstomis degalų sąnaudomis, technikos amortizacija ir apmokėjimu už darbą. Jei negalima atsisakyti arimo, būtina prisiminti, kad vėliau ruošiant žemę, reikia pasiekti dirvos tolygumą ir dalelės turi būti 1 – 5 mm. Smulkiosios dalelės užtikrina sėklų kontaktą su dirvožemiu, o stambesnės saugo nuo erozijos. Smulkesnes nei 0,85 mm daleles lengvai nupučia vėjas. Norint, kad dirvožemio negadintų vėjas ir lietus, geriausiai dirvos paviršiuje palikti augalinių liekanų.

Taip pat pastebėjome, kad daugelyje ūkių žemės ūkio technika neatitinka arba beveik neatitinka dirvožemio savybių. Dažnai technika būna per sunki. Tuomet reikia stengtis sulaukti dirvožemio brandos ir dirbti neskatinant erozijos arba neformuoti grumstų. Žemės dirbimo technika turi būti tiksliai sureguliuota optimaliam žemės dirbimo ar sėjos gyliui, taip pat svarbu parinkti atitinkamą greitį ir spaudimą į dirvos paviršių, kad būtų užtikrintas tolygus sėklos įterpimas. Jei to negalima padaryti, tai kam rinktis aukščiausios kokybės ir produktyvias veisles?

Žemės dirbimo ir sėjos kokybė tiesiogiai priklauso nuo dirbančiųjų patirties. Pastebime, kad persistengimas lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose paskatina vandens ir vėjo eroziją. Sunkesnius dirvožemius taip pat sunku paruošti tinkamai, nes labai greitai galima suformuoti grumstus, kurie apsunkins sėklų kontaktą su dirvožemiu. Dėl to sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemius derėtų ruošti palaukus, kol jie bus pakankamai sausi – kai rankomis galima suspausti plastišką grumstelį, bet iš jo nesisunks vanduo. Priemolio dirvožemiai mažiau negailestingi klaidoms, lyginant su smėlingais ar molingais, juos lengviau paruošti net, jei jie drėgnoki. Tačiau šiame dirvožemyje taip pat lengva suformuoti grumstus arba paskatinti eroziją netinkamai dirbant.

Senos kartos agronomai, pamatę plūgą sakydavo: „na dabar dirvožemiui – viskas“, vėliau išsivystė arimą palaikančiųjų karta, nes buvo gausiai tręšiama organinėmis trąšomis ir žala dirvožemiui nebuvo tokia akivaizdi. Dabar vėl atsiranda agronomų karta, kuriai intensyvus žemės dirbimas atrodo kaip viską naikinantis veiksmas, svarbiausia – sunku pagrįsti išlaidas.

Inovatyvūs ūkininkai sako, kad supaprastinus žemės dirbimą, dirvos paviršiuje lieka augalinės liekanos, mažinama dirvožemio vandens ir vėjo erozija, galima stabilizuoti arba padidinti organinių junginių kiekį dirvožemyje, ypač po derliaus nuėmimo panaudojus biologinius preparatus Ruinex ir Penergetic K. Taip padidinama dirvožemio mikrobiotos populiacija, gerinamas dirvožemio vandens imlumas, gerėja dirvožemio struktūra, mažiau išsiplauna azoto ir sieros. Naudojant biologinius preparatus Azofix ir Fosfix, mažėja augalų šaknų užsikrėtimas ligomis, ypač pašaknio ligų sumažėja panaudojus Bactoforce. Optimizuojamas dirvožemio pH, tada galima supaprastinti ūkio technikos parką, sumažėja sąnaudos degalams dirbant žemę, padidėja gaunamos žemės ūkio augalų produkcijos pelningumas.

Supaprastinus žemės dirbimą galima pastebėti ir neigiamų reiškinių: pavasarį lėčiau šyla dirvožemis, bet tai pagerina šaknijimąsi, o dirvožemio temperatūrą 1,5 °C galima padidinti naudojant Azofix. Supaprastinus žemės dirbimą pirmus metus žemdirbiai susiduria su didesniu piktžolėtumu kai kuriuose dirvožemiuose. Tačiau šių metų pavyzdys parodė, kad po intensyvaus žemės dirbimo žirniuose, pupose, cukriniuose runkeliuose suvešėjo piktžolės, nors herbicidai buvo naudoti, ir antra – nežinome ūkininko, kuris taikytų intensyvų žemės dirbimą ir nenaudotų herbicidų ar fungicidų. Naudojant netinkamus žemės dirbimo padargus, galima suslėgti dirvos paviršių, tačiau naudojant Azofix, Ruinex ir dirvožemis greitai atstatomas.

Norint išvengti piktžolių ir negadinti dirvožemio, galima ant kviečių liekanų išpurkšti Ruinex, Penergetic K, Azofix arba Ruinex ir 10 l/ha KAS ir sėti tiesiogiai be žemės dirbimo.

Sprendimų yra daug, reikia konsultuotis su įmonės specialistais ir pritaikyti geriausiai ūkio sąlygas atitinkančią žieminių rapsų auginimo technologiją. Daugiau informacijos paskambinus telefonu [phone]