Didelis drėgmės kiekis javapjūtės metu, skubotas žemės dirbimas, skubėta sėti, nes visi puikiai žino, kad rapsai nemėgsta vėlavimo, augalus išsekino šiltas ruduo ir žiema, permainingi pavasario orai pavasarį (dieną oras sušildavo, o naktį labai atšaldavo), balandžio pabaigoje staiga atšilo ir rapsai pradėjo auginti centrinį žiedyną, o apie šoninius ūglius tarsi „pamiršo“. Tik panaudojus specialias priemones pavyko iššaukti šakojimąsi, vyraujant šiltiems orams, žydėjimas buvo trumpesnis nei įprasta, o užsitęsusi sausra neleido augalams suformuoti stambesnių sėklų. Tikriausiai supratote, kad veikė ne vienas augalų produktyvumą ribojantis veiksnys, o visuma.
Statistika skelbia, kad net 38 šalyse šiemet fiksuotas rekordinis karštis. Lietuva į karščio rekordus bent kol kas nepretendavo, bet šiemet užsitęsė sausringas laikotarpis. Kai kas sakė, kad mažesnis augalų derlingumas dėl to, kad ūkininkai mažai tręšė augalus, tačiau mes manome, kad didžiausia problema – dirvožemio savybės. Dirvožemis turi veikti kaip amortizatorius, pagalvokit kaip važiuoja automobilis su neveikiančiais amortizatoriais? Jaučia kiekvieną nelygumą.
Galima priežasčių pradėti ieškoti nuo rudens. Žieminiai rapsai dažniausiai sėjami po miglinių javų, užsitęsus javapjūtei, dirvos rapsams daugeliu atveju buvo ruošiamos nusižengiant visiems reikalavimams. Kai kas arė ir tuojau sėjo rapsus. Rudenį buvo matyti, kad gamta kai kuriems ūkininkams „pagrūmojo“, buvo aiškiai matyti išmirkę arba nesudygę rapsų plotai. Daugeliu atvejų klaidas buvo bandoma pridengti blogu oru, dalinai pasisekė. Šiltas ruduo padėjo, augalai sudygo ir neblogai vystėsi, tačiau šilti orai, galima sakyti, ir pakenkė, augalai eikvojo energiją, šilta, o šviesos nepakanka, į raginimus panaudoti preparatus, didinančius žiemkentiškumą, daugelis numojo ranka, apsiribojo tik fungicidais.
Žiema baigėsi, prasidėjo pavasaris, o su juo ir įdomybės. Savo renginiuose primindavome, kad daugiausiai rapsų žūsta pavasarį, eilinį kartą ši taisyklė pasitvirtino. Dieną oro temperatūra pakildavo iki pliusinės, o naktimis krisdavo iki minusinės, apžiūrint augalus buvo labai aiškiai matyti šaknies kaklelio pažeidimai. Žemdirbius perspėjome, kad susidarė labai palankios sąlygos ligų ir kenkėjų plitimui. Nusilpę augalai – lengvas grobis. Orai atšilo labai greitai, visų nuotaika pagerėjo, bet šilti orai ir buvo klasta. Augalai, gavę šilumos iniciaciją (šviesos jau pakako nuo vasario vidurio), pradėjo formuoti centrinį žiedyną. Daugelis sakė, žiūrėkit rapsai be lapų, tik stiebas. Augintojai pradėjo naudoti įvairias lapų trąšas ir insekticidus, tačiau nedaugelis panaudojo tai, ko augalams tuo metu labiausiai reikėjo. Žydėjimas dėl šiltų orų prasidėjo staiga ir tęsėsi neilgai, nes buvo silpni šoniniai ūgliai. Tačiau nieko blogo neįtardami augintojai naudojo prabangius fungicidus, nors prognozuojamas augalų produktyvumas neatitiko preparatų vertės. Tiek to, tai buvo viltis. Daugeliui viltys subliuško į pasėlius įvažiavus kombainams. Pasipylė žinutės, kad byra 2,0 – 3,0 t/ha, žinoma, yra pavienių ūkių, kur derlingumas didesnis arba toks pat, kaip visuomet. Kas atsitiko? Pasėliuose pasirodė visiems žinoma, tačiau ne taip dažnai taip pasireiškianti liga – verticiliozė. Mokslininkų teigimu, ši liga, priklausomai nuo paplitimo intensyvumo, gali sunaikinti 20 – 80 proc. derliaus.
Šiais metais randama ir fomozė (fungicidai naudoti), ir verticiliozė. Ką tai reiškia? Aprašymuose aiškiai sakoma, kad tai sėjomaininė liga. Puikiai žinom, kad tinkamos augalų rotacijos laikytis, praktiškai neįmanoma, o sėjomaina skirta dirvožemio savybių atsinaujinimui. Augalai kaitaliojami taip, kad jei vieni dirvožemį blogina, tai kiti turi pagerinti, o mes auginame daug augalų, bloginančių dirvožemio savybes. Jei neįmanoma laikytis sėjomainos reikalavimų, tai bent jau skirkime dėmesio dirvožemio savybių išsaugojimui. Atsisakykime šiaudų išvežimo iš lauko, atsisakykime agresyvaus žemės dirbimo, palaikykime jo biologinį aktyvumą. Verticiliozė plinta per dirvožemį, o patogenai gyvybingi išlieka 10 metų. Reiškias, kad žemės dirbimu nieko nepasieksime. Kai kas sako: užarsiu liekanas ir viskas bus gerai. Mūsų nuomone, arimas nieko nepadės, tik padidinsime auginimo kaštus. Negalvokime, kad mikroorganizmai, užarti „sėdi“ vienoje vietoje. Jie, pakliuvę į anaerobines sąlygas, suklesti ir plinta dirvožemio sluoksniuose. Jei tai būtų sprendimas, manome, kad labai susiaurėtų herbicidų ir fungicidų naudojimas, o pažiūrėkim, taikantys tradicinius sprendimus augalų apsaugos priemones naudoja plačiai. Manome, kad ne nuo to galo pradedame. Reikia skatinti dirvožemio biologinį aktyvumą, dirvožemis turi veikti kaip nepriekaištingai sureguliuotas amortizatorius.
Pradėkime nuo rudens. Šiemet tikrai nereikės skubėti, galima puikiai pasiruošti sėjai. Nuėmus javus, ten kur bus auginami rapsai, rekomenduojame išpurkšti Ruinex ir Penergetic K derinį. Azoto trąšos nelabai tinka, nes skatina anaerobinius procesus ir dirvoje gali dar labiau paplisti patogenai. Sakoma: maža tikimybė, kad bomba į tą pačią vietą pataikys du kartus, tačiau jei lauke neseniai augo rapsai, ražienoms rekomenduojame Ruinex – 1,0 l/ha, Bactoforce – 0,5 l/ha ir Azofix – 0,5 l/ha derinį. Pasėjus rapsus kartu su herbicidais rekomenduojame išpurkšti Fosfix – 1,0 l/ha ir Bactoforce – 1,0 l/ha derinį. Preparate Bactoforce esantys mikroorganizmai metabolizmo produktais suformuos apsauginį sluoksnį šaknų rizosferoje ir neleis patogenams prasiskverbti į šaknis. Daugelis ligų į augalus patenka rudenį, nuo kai kurių galima apsisaugoti fungicidais, bet kai kurios jiems atsparios, ir antra – reikia pratinti palaikyti dirvožemio biologinį aktyvumą ir augalų fiziologinį. Kas žino, kokios veikliosios medžiagos bus uždraustos artimiausiu metu. Visi puikiai žino, kad augalų apsaugos priemonės naudojamos neseniai, o mikroorganizmai padeda augalams išlikti milijonus metų.
Nerekomenduojame užarti ir rapsų ražienų. Minėjome, kad ligų sukėlėjai išlieka gyvybingi dešimtmečius. Pirmiausiai ražienas rekomenduojame apipurkšti Ruinex ir Penergetic K deriniu, supurenti, o vėliau ruošti sėjai.
Augalų būklė ir produktyvumas tiesiogiai priklauso nuo aplinkos veiksnių, bet jų poveikį galime susilpninti arba pastiprinti.
Užsakymo nr.: PT_78647853