„Lenkai išsikėlė tikslą sutvarkyti infrastruktūrą taip, kad Varšuva greituoju traukiniu arba greitkeliu būtų pasiekiama patogiai iš bet kurio šalies taško. Tam jie pasitvirtino ilgalaikę dešimties metų strategiją, kurioje numatė kaip bus vystomas kelių tinklas ir jos laikosi. Tuo tarpu Lietuvoje nėra ilgalaikės kelių priežiūros programos, todėl mūsų kelių tinklo būklė pastaruosius metus sistemiškai blogėja“,- teigė asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Rimvydas Gradauskas.
Pavyzdžiui, lietuvius ypač varginusi kelionė į Varšuvą netrukus taps užmarštimi. Planuojama, kad greitkelis nuo Lietuvos sienos iki Lenkijos sostinės tiesti bus baigtas dar 2020 m., tuo tarpu Lietuvoje Via Baltica kelio atkarpa iki sienos geriausiu atveju bus pabaigta dviem metais vėliau.
„Lenkai suprato, kad kelių tinklas yra jų ekonomikos stuburas, todėl į juos investuoja ypač daug. Vien greitkelio atkarpai tarp Ščučyno ir Račkų skirta per 700 mln. eurų arba beveik dvigubai daugiau nei Lietuva savo keliams prižiūrėti išleidžia per metus“,- teigė R. Gradauskas.
Lietuvoje susiformavo ydinga sistema
Tuo tarpu susisiekimo ministro Roko Masiulio nuolatos sektinu pavyzdžiu įvardijamoje Švedijoje kelių tinklo plėtros ir priežiūros sistema skiriasi iš esmės, todėl infrastruktūros projektų kokybė yra aukšta, o keliai – saugiausi pasaulyje.
Tam pritaria ir kelius, geležinkelius ir tiltus Švedijoje stačiusios Lietuvos įmonės „Kauno tiltai“ Gatvių tiesimo aikštelės (GTA) darbų vykdytojas, Švedijos rinkos projektų vadovas Romas Janulevičius. Jis pripažįsta iš pradžių stebėjęsis, kad užsakovai didžiausioje Skandinavijos šalyje taip įsitraukia į kiekvieną projektą ir kiekvieną savaitę organizuoja periodiškus susirinkimus ir pasitarimus. „Švedai teigia, kad infrastruktūros projektų sėkmė yra bendras tikslas, todėl užsakovai labai atsakingai, nuosekliai ir profesionaliai valdo kiekvieną projektą“, – pastebi R. Janulevičius.
Kompetentingų ekspertų komandos Švedijoje yra vienas svarbiausių ilgalaikės strategijos variklių. Skandinavai gausiai investuoja į infrastruktūros plėtrą ir rūpinasi, kad kiekvienas projektas būtų atliktas nepriekaištingai.
Švedai prisiima atsakomybę
Lietuvoje didžiausios projektavimo įmonės vadovas Algimantas Medžiaušis pabrėžia, kad Švedijoje kiekvienas projektas turi konkretų vadovą – dažnai net ne vieną. „Užsakovai projektui skiria specialistą, kuris tampa tikru šeimininku ir rūpinasi projektu nuo pradžios iki pabaigos. Jis yra įsigilinęs į kiekvieną žingsnį ir žino visas detales – rangovai gali būti tikri, kad kartu su užsakovais siekia bendro tikslo ir vadovaujasi aukštais profesionalumo standartais“, – aiškina A. Medžiaušis. Anot pašnekovo, švedai pripažįsta, jog kiekvienam projektui reikia skirti daug dėmesio ir ekspertų darbo valandų, kad būtų pasiekti ilgalaikiai valstybės ir visuomenės poreikius patenkinantys rezultatai.
„Lietuvoje šiuo atžvilgiu įsivyravo visiškai kitokia praktika. Ministras Rokas Masiulis vykdo reformą, bet specialistų ir valstybės pareigūnų, atsakingų už kelių infrastruktūrą, gretos mažėja. Visas projektų valdymas, pareigos ir atsakomybės permetamos ant rangovų pečių. Dalis svarbių procesų yra paliekama tiesiog savieigai, nes užsakovai atlieka tik minimalias administracines funkcijas. Vienas specialistas turi aprėpti gausybę projektavimo ir statybos projektų, o dėl milžiniško krūvio bei darbų apimties jis negali pakankamai įsigilinti į kiekvieno projekto specifiką ir problematiką. Tai užprogramuoja klaidas ir kokybės trūkumus“, – sako UAB „Kelprojektas“ direktorius A. Medžiaušis. Jis pastebi, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) specialistai yra linkę labiau susirašinėti negu organizuoti periodiškus susitikimus ir pasitarimus, kad kartu su rangovais, kelininkų bendrovėmis, realiu laiku spręstų iškilusius klausimus.
„Lietuvoje ilgainiui susiklostė tokia praktika, kad užsakovams svarbiausia ne dialogas, sklandus procesas ir kokybiškas galutinis rezultatas, o auditas ir kaltųjų paieškos. Niekas nekreipia dėmesio, jog klaidos yra užprogramuojamos iš anksto, kai LAKD organizuoja darbų pirkimo konkursus ir juos laimi mažiausios kainos pasiūlymai, o tada valstybės įstaiga nusimeta atsakomybę, sutartyje nurodydama, kad už kokybę atsakingas tik rangovas. Akivaizdu, kad ši praktika yra ydinga ir sistema neveikia, nes Lietuvos kelių būklė kasmet prastėja“, – dėsto A. Medžiaušis. Specialistas pasigenda valstybės pareigūnų partnerystės ir sprendimų, galinčių pakeisti susidariusią situaciją.
Akcentuoja specialistų svarbą
A. Medžiaušis pritaria nuomonei, kad aklas noras sutaupyti yra lazda su dviem galais. Mažėjant specialistų valstybės valdomų institucijų sistemoje, ima trūkti kompetencijų, dėmesingumo detalėms ir bendravimo su infrastruktūros projektų rangovais.
Sutrikimus kelių priežiūros ir valdymo sistemoje liudija tai, kad LAKD, būdamas didžiausias infrastruktūros užsakovas, dokumentaciją viešiesiems pirkimams pradeda ruošti pavėluotai, viešųjų pirkimų skelbimas ir sutarčių pasirašymas nusikelia į pavasarį ir vasarą, tada dar užsitęsia projektavimas – galiausiai kelininkai imtis naujų darbų gali tik rugsėjo – spalio mėnesiais, kai sąlygos remontuoti ir tiesti kelius nėra pačios palankiausios.
Skandinavijoje tokia tvarka sulauktų daug kritikos. Ne vieną infrastruktūros projektą Švedijoje įgyvendinusios bendrovės „Kauno tiltai“ atstovas R. Janulevičius teigia, jog švedų užsakovai stengiasi padaryti viską, kad visi darbai būtų baigti laiku ir kokybiškai. Todėl rangovai jaučia stiprų stimulą taip pat didinti apsukas ir judėti sparčiau. „Tai, kad projektus atliekame numatytu laiku, yra vienas iš svarbiausių mūsų prioritetų, padedantis pelnyti užsakovų pasitikėjimą“, – tvirtina bendrovės Švedijos rinkos projektų vadovas. Stokholmo apylinkėse „Kauno tiltai“ neseniai baigė geležinkelio tarpstočio „Tibble – Visinge“ rekonstrukcijos projektą.
Švedai skatina pasitikėjimu pagrįstą dialogą
R. Janulevičius pastebi, kad projekto užsakovas, Stokholmo viešojo transporto tinklą valdanti bendrovė „Storstockholms Lokaltrafik“ bendradarbiavimui su rangovais skyrė didžiulį dėmesį ir profesionaliai sprendė visus iškilusius klausimus. „Švedai itin vertina abipusiu pasitikėjimu pagrįstą bendradarbiavimą. Užsakovai ne mažiau negu rangovai stengiasi, kad projektas būtų baigtas laiku ir atitiktų aukščiausius reikalavimus“, – teigia R. Janulevičius. Jis pripažįsta, jog ekspertų susitikimų ir periodiškų pasitarimų gausa iš pradžių stebino, bet rinkos naujokai greitai pajuto partneriškų santykių ir nuolatinio bendravimo naudą.
„Per dialogą geriausiai atsiskleidžia užsakovų ir rangovų kompetencijos, požiūriai, atsakomybės. Abi pusės gauna vertingų pamokų ir geriau supranta viena kitą. Nelieka nežinomybės ir neaptartų klausimų, todėl siekti bendro tikslo tampa paprasčiau“, – akcentuoja projektų vadovas. Jis pabrėžia, kad užsakovų sprendimas kiekvienam projektui skirti šeimininką – darbų vadovą duoda didelę abipusę naudą, nes projektų valdymas vyksta sklandžiau.
R. Janulevičiaus teigimu, infrastruktūros projektų užsakovai Švedijoje siekia būti partneriais, o ne kontrolieriais. Švedų užsakovų atstovai yra patyrę inžinieriai, gerai išmanantys transporto infrastruktūros valdymo ir priežiūros teoriją ir praktiką.
Užsakymo nr.: PT_78622121