Pasirodo, kad pastarųjų porą metų susiklostė tokia situacija, jog keliai atnaujinami kur kas rečiau, o prošvaisčių situacijai pasikeisti artimiausiu metu nėra daug – nepanaudojamos ir neefektyviai skirstomos Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skirtos lėšos, kaip niekada lėtai skelbiami kelių atnaujinimo konkursai, o valstybei ir visuomenei svarbūs kelių infrastruktūros projektai stovi vietoje.
Situacija tapo tokia prasta, kad Susisiekimo ministerijos neveiklumo nepasikentęs Seimo Ekonomikos komitetas nusprendė vykdyti nuolatinę transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę.
Pasigenda planavimo
Į prastą kelių būklę Ekonomikos komiteto dėmesį atkreipė Lietuvos verslo konfederacija (LVK), kuri praėjusią savaitę vykusių klausymu metu pristatė pagrindines transporto sektorių kamuojančios problemos. Konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus atkreipė dėmesį, kad automobilių keliai šalyje prižiūrimi tik minimaliai. Lietuvoje per metus atnaujinama tik apie 200 km asfaltuotų kelių, tačiau vien palaikant esamą kelių tinklo būklę suremontuoti reikėtų bent 1000 km. V. Sutkus įsitikinęs, kad pagrindė visų bėdų priežastis – prastas planavimas, ilgalaikio investicijų į infrastruktūrą planavimo stoka.
„Dokumentacija pradedama ruošti tik patvirtinus kitų metų programą, todėl konkursai skelbiami pavasarį, dalis jų nusikelia į vasarą. Reikia patvirtinti 5–7 metų infrastruktūros priežiūros bei atnaujinimo programą ir jos nuosekliai laikytis. Tik taip verslas galės pasiruošti būsimiems darbams, o Lietuvos kelių būklė nustos prastėti“, – teigė V. Sutkus ir pridūrė, kad per pastaruosius kelerius metus pagal Pasaulio banko atliekamas Globalaus konkurencingumo ataskaitas Lietuva pagal kelių būklę nusirito iš 34 į 37 vietą.
Seimo narys Jurgis Razma stebėjosi, kad įgyvendinti planuojamų kelių priežiūros ir plėtros darbų sąmata patvirtinama tik balandžio mėnesį, nors lėšų kiekis žinomas jau lapkritį. Jam pritarė ir komiteto pirmininkas, buvęs susisiekimo ministras R. Sinkevičius, kurio nuomone Kelių priežiūros ir plėtros programos sąmata turėtų būti patvirtinta ne vėliau kaip sausio mėnesį.
LVK duomenimis, pirmuosius keturis metų mėnesius buvo pasirašytos vos 23 kelių tvarkymo sutartys. O žvyrkelių asfaltavimo atveju, iki šių metų gegužės 29 d. sutartys buvo pasirašytos tik dėl 20 proc. iš 362,8 km 2018 m. suplanuotų pradėti asfaltuoti žvyrkelių. Nors Susisiekimo viceministras Paulius Martinkus klausymų metu teigė, kad per birželį pasirašytų sutarčių skaičius išaugo, o dalis projektų pradėti dar pernai, V. Sutkaus teigimu tai tik iliustruoja esmines sektoriaus problemas.
„Birželį pasirašytos sutartys reiškia, kad kelininkai geriausiu atveju dirbti pradeda rugsėjį – ir taip pastaruosius kelerius metus. Būtent dėl to projektai persikelia į kitus metus, tačiau tai nereiškia, kad nebereikia dirbti šiemet. Susidaro įspūdis, kad ministerija linkusi manipuliuoti duomenimis“, – teigė LVK prezidentas.
Kelininkams trūko kantrybė
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Rimvydas Gradauskas Seimo nariams pristatė neigiamas esamos politikos pasekmes visam transporto infrastruktūros sektoriui.
„Per pastaruosius dvejus metus sektoriuje dirbančiųjų sumažėjo 33 proc. – nuo 9 iki 6 tūkstančių. Tuo metu Lietuvos keliai nėra tinkamai vystomi ir remontuojami, infrastruktūra degraduoja. Pastaruosius kelerius metus iš viso nebuvo vykdomi paviršiaus apdaro atnaujinimo darbai, o tai vienas svarbiausių darbų užtikrinant kelių ilgaamžiškumą. Ministerija ne tik neprižiūri kelių, bet ir kuria įmonę, kuri galutinai sužlugdys šį sektorių“, – teigė jis.
Kelininkus vienijančios organizacijos vadovas komiteto narius informavo, kad šių metų birželio mėnesį asociacija kreipėsi į Europos Komisiją dėl eilės Susisiekimo ministerijos atliktų galiojančių konkurencijos nuostatų pažeidimų, susijusių su valstybės įmone „Kelių priežiūra“.
„Be jokio viešojo pirkimo ar kitos konkurencingos procedūros VĮ „Kelių priežiūra“ buvo suteikta monopolinė teisė teikti valstybinių kelių priežiūros paslaugas. Be jokio viešojo pirkimo ar kitos konkurencingos procedūros VĮ „Kelių priežiūra“ 2018 m. buvo skirti 79 mln. EUR valstybės biudžeto lėšų“, – teigia R. Gradauskas.
Pasako jo, taip buvo sudarytos prielaidos VĮ „Kelių priežiūra“ savo kelių priežiūros monopolį ir valstybės šiai veiklai skirtus resursus – techniką, asfalto gamyklas, žvyro karjerus – išnaudoti plečiant savo veiklą į kelių tiesimą ir priežiūrą, taip konkuruojant su valstybės paramos negaunančiu verslu.
„Tai akivaizdus interesų konfliktas. Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija dabar veikia ir kaip rinkos reguliatoriai, ir kaip pagrindiniai privačių kelių statybos įmonių užsakovai, ir kaip VĮ „Kelių priežiūra“ savininkai, suinteresuoti būtent jų kontroliuojamo verslo sėkme“, – piktinosi R. Gradauskas.
Konkurencijos tarybos vertinimu, valstybės pagalbos kriterijus atitinkanti parama gali būti teikiama, tik jeigu tenkina bendrosios išimties sąlygas arba iš anksto pranešus Europos Komisijai ir gavus iš jos pritarimą. Jei kelininkų skundą patvirtins Europos komisija, Susisiekimo ministerijos pagalba bus laikoma neteisėta ir galės būti išieškota iš VĮ „Kelių priežiūra“ su palūkanomis.
Vykdys parlamentinę kontrolę
Įvertinę visus posėdyje pateiktus faktus ir išsakytas nuomones, Ekonomikos komiteto nariai pažymėjo, kad nepakankamas, neefektyviai planuojamas ir pavėluotai skirstomas finansavimas lemia blogėjančią Lietuvos kelių tinklo būklę ir sektoriaus įmonių finansinę padėtį.
Šią savaitę pateikęs savo išvadas komitetas įpareigojo Susisiekimo ministeriją patobulinti KPPP lėšų naudojimo tvarką ir patvirtinti programos sąmatas kuo anksčiau. Ministerijai taip pat pasiūlyta įgyvendinti ilgalaikį (bent 5 – 7 metams į priekį) investicijų į infrastruktūrą planavimą bei šio plano laikymąsi ir kontrolę. Kol šios rekomendacijos bus įgyvendintos, bus vykdomas nuolatinė ir periodinė transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimo kontrolė Ekonomikos komitete.
Lietuvos kelių tinklo būklę Ekonomikos planuoja dar kartą aptarti rugpjūčio pabaigoje, kurio metu iš Susisiekimo ministro Roko Masiulio tikimasi išgirsti realius, ne tik spaudos konferencijomis, bet faktais ir skaičiais pagrįstus, kelių infrastruktūros reformos rezultatus.
Užsakymo nr.: PT_78560751