Šiandieninėje mūsų valdžios vykdomoje užsienio politikoje pasigendu aiškių orientyrų ir pragmatizmo. Labai daug isteriškumo ir klaidžiojimo rūke, pametant mūsų šalies interesus.
Kokia užsienio politika šiuo metu turėtų būti formuojama ir įgyvendinama? Pirmiausia mums reikia atsakyti į klausimą, kokią matome Europos Sąjungos ateitį? Jau yra akivaizdu, kad Europos Sąjungai iškilo dvi tolesnės raidos alternatyvos: pirmoji – stiprinti federalizmą ir kažkada tapti federacine valstybe; antroji – likti nacionalinių valstybių sąjunga ir tapti vadinamąja tautų Europa. Didžiosios Britanijos išstojimas iš ES, kalbos apie Italijos pasitraukimą, Višegrado šalių požiūris į ES ateitį, Vakarų Europos šalių piliečių stiprėjantis nusivylimas Europos Sąjunga rodo, kad kryptis į federaciją, kokią mums siūlo jos karšti šalininkai, tampa problemiška. Būtina kompromisų, bendrų požiūrių bei susitarimų paieška.
Nors Lietuvos piliečiai bene pozityviausiai (lyginant su kitų ES šalių piliečiais) vertina ES, mes turime plačiai diskutuoti, koks ES raidos scenarijus yra tinkamiausias mūsų tautai ir valstybei. Artėjantys Respublikos Prezidento rinkimai yra puiki proga tokiai viešai diskusijai, juolab, kad pagal mūsų Konstituciją šalies vadovas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.
Mano nuomone, Europos Sąjunga – tai mūsų valstybės ekonominio, finansinio bei karinio vystymosi ir saugumo garantas. Kartu yra akivaizdu, kad šiandieninė ES stovi kryžkelėje. Gaila, bet diskutuojant apie ES ateitį tarp skirtingų scenarijų šalininkų, kol kas vyksta ne gili, argumentais paremta diskusija ar bandymas suprasti vieniems kitus, o bekompromisinė kova. Abi pusės pasirengusios nugalėti arba žūti. Tai didelė klaida. Jeigu nerasime bendrų sprendimų, bet kurios pusės pergalė reikš visos ES susilpnėjimą, o gal net griūtį.
Šiandien yra trys pagrindinės sritys, kur būtina rasti ES valstybių sutarimą. Visų pirma, siekiant aukštesnio gyvenimo standarto bendrijoje, daugiau dėmesio reikia skirti ekonominei ir finansų politikai. Reikia dėti visas pastangas, kad kuo greičiau mažėtų ES valstybių narių ekonominio išsivystymo, žmonių pragyvenimo lygio, socialinės atskirties skirtumai. Tam reikia didesnės paramos struktūrinėms reformoms ir ženklesnių investicijų skatinant modernių technologijų, tokių kaip skaitmeninės transformacijos plėtrą.
Migracijos politika, deja, vis dar išlieka skaldymosi šaltiniu. Privalome nustoti kaltinti vieni kitus dėl skirtingų požiūrių ar pozicijų šiuo klausimu. Pastovus rodymas pirštu ir moralinė kai kurių valstybių arogancija bei bandymai gąsdinti ar grasinti, tik gilina skirtumus. Būtina ieškoti bendrų sprendimų. Tai gali pavykti tik tuomet, jeigu girdėsime vienas kitą, sugebėsime rasti bendrą požiūrį, įvertinant visų ES narių interesus bei pozicijas ir gebėsime laikytis vieningos pozicijos. Pagarba vieni kitų nuomonei, bendrų sprendimų ieškojimas ir gebėjimas pasiekti kompromisus – tai kelias, kuriuo eidami mes stiprinsime Europos Sąjungą, tai kelias, naudingiausias Lietuvos valstybei.
Kitas aptarimo reikalaujantis klausimas – kaip dabartinėje situacijoje suderinti istoriškai susiklosčiusius mūsų santykius su JAV, mūsų svarbiausiu strateginiu partneriu gynybos srityje ir mūsų poziciją bei bendrų sprendimų paiešką Europos Sąjungoje. Klausimą iškėlė dabartinės JAV administracijos veiksmai, kurie keičia dešimtmečiais susiklosčiusius transatlantinius santykius bei požiūrį į kai kuriuos esminius klausimus. Panašu, kad ES ir JAV požiūriai į kai kurias pasaulinės politikos problemas vis labiau išsiskiria.
Nepaisant didėjančių požiūrio skirtumų tarp JAV ir ES atskirais klausimais, tokiais kaip sutartis dėl klimato kaitos, derybos dėl Irano atominės programos ar muitų politikos, būtina ieškoti ir stiprinti pozicijas, kuriose požiūriai sutampa. Tai bendras dalyvavimas NATO, siekis maksimaliai užtikrinti mūsų valstybės nacionalinį saugumą, kova prieš terorizmą ir pan. Tais klausimais, kur mūsų požiūriai skiriasi, mes turime kantriai ir nuosekliai, kartu su mūsų partneriais ES, ieškoti bendrų sprendimų, stengtis suprasti vieni kitų argumentus bei motyvus.
Tikiu JAV politinės sistemos stiprumu, jos valdžios bei galių balansu tarp atskirų valdžios šakų bei sugebėjimu spręsti iškylančias tiek vidaus, tiek išorės problemas. Amerika buvo, yra ir bus svarbiausias mūsų nacionalinio saugumo garantas. Be JAV dalyvavimo NATO veikla sunkiai įsivaizduojama, todėl stiprėjančios trinties tarp ES ir JAV sąlygomis mums reikia palinkėti sau bei savo partneriams tiek ES, tiek JAV kantrybės ieškant optimalių sprendimų bei išlaikant ir stiprinant gerus tarpusavio santykius.
Santykiai su artimiausiais mūsų kaimynais. Reikia džiaugtis gerėjančiais santykiais su Lenkija, nes santykių su ja atšalimas buvo užtrukęs per ilgai. Lenkija yra strateginė Lietuvos partnerė ir artimiausia kaimynė. Mus sieja bendra istorija, religija, kultūra. Visko buvo mūsų istorijoje, tačiau šiandien mes turime unikalią galimybę stiprinti mūsų valstybių santykius ir tvirtinti mūsų tautų draugystę bei tarpusavio supratimą.
Latvija – neišnaudotų galimybių valstybė. Reikia gerinti santykius su mūsų šiaurine kaimyne – etniškai artimiausia mums tauta ir valstybe, nes kol kas nepavyksta susitarti svarbiais abiem šalims ekonominiais klausimais. Abiejų valstybių santykiuose pasigendu didesnio dėmesio bendriems projektams.
Baltarusija – tai valstybė, kurią valdo diktatoriškas rėžimas, kur pažeidinėjamos žmogaus teisės ir šiais klausimais Lietuvos pozicija turi būti aiški ir tvirta. Kartu – tai mūsų kaimynas, su kuriuo būtina bendradarbiauti ekonomikos, energetikos, kultūros srityje. Mes galime ir turime tapti pagrindiniu tarpininku tarp Baltarusijos ir ES, ieškant bendrų sąlyčio taškų.
Sudėtingiausi santykiai mus sieja su didžiausia mūsų kaimynė Rusija. Nors prekyba su šia valstybe auga, šios šalies valdantieji neatsisako ir, matyt, neatsisakys agresyvios, konfrontuojančios, imperinės politikos. Tokia politika jiems padeda pateikti eiliniams rusams Rusiją kaip priešų apsuptą tvirtovę, kaip šalį, kurios atžvilgiu visas likęs pasaulis yra nusiteikęs priešiškai. Taip dabartiniai Rusijos valdantieji pateisina savo egzistavimą (t.y. save legitimizuoja), turi kam suversti kaltę dėl blogėjančios ekonominės padėties.
Tikrovė yra tokia, kad situacija Rusijoje šiandien yra tokia, kokia ji yra. Mūsų politika Rusijos atžvilgiu turi būti konstruojama, atsižvelgiant į tokią tikrovę bei remiantis tarptautinės teisės principų paisymu. Aiškūs, bet pagarbūs santykiai, tvirtai ginant savo vertybes ir principus bei laikantis bendrų pozicijų su mūsų partneriais ES bei JAV – tai pozicija, kurios šiandien reikėtų laikytis Lietuvai. Mes galime ir turime vertinti dabartinių Rusijos valdančiųjų veiksmus ar grėsmes, tačiau tai neturi tapti pagrindu rusofobiškų nuotaikų stiprėjimui bei neapgalvtiems veiksmams ar isteriškiems pareiškimams.
Apsižvalgę keletą mums svarbių tarptautinių klausimų, mes aiškiai matome, kad pasaulis aplink mus sparčiai keičiasi ir tampa mažiau stabilus: keičiasi ES, keičiasi JAV, keičiasi Europos ir Amerikos tarpusavio santykiai. Šiuos pokyčius skatina ir išnaudoja Rusija, siekianti savo imperinių bei didžiarusiškų tikslų, keliančių grėsmę ir Lietuvos valstybei. Mes turime būti pasiruošę šiems pokyčiams ir jų atnešamiems iššūkiams, tačiau tam pirmiausia turime susivokti, ko sieksime ir kaip elgsimės šiame pokyčių verpete. Laikausi nuostatos, kad pasaulis keitėsi, keičiasi ir keisis ateityje, o Lietuvos valstybė, jos tauta liks. Lietuvos užsienio politika, visų pirma, turi būti naudojama ir naudinga Lietuvos valstybės ir tautos stiprinimui šiandien ir daugeliui metų į priekį. Tad visi priimami sprendimai ir turi būti vertinami pirmiausia būtent šiuo požiūriu.
Užsakymo nr.: PT_78528701