„Sėkmė kriptovaliutų rinkoje neįmanoma be kruopščios analizės. Investuotojams patariama nustatyti, kokioje fazėje yra rinka šiuo metu, į kurią pusę tikėtinas jos judėjimas ateityje, ir tuo pagrindu pasirinkti tinkamiausią momentą sudaryti sandorį“, - teigia Ignas Dučinskas, „Elektromarkt“ kriptovaliutų ekspertas.
FUD įtaka kriptovaliutų kursams
Apie skirtingas kriptovaliutas dažnai pasirodo niekuo nepagįstos, spekuliacinio pobūdžio infomacijos, kuri turi didelę įtaką kursų svyravimams.
„Kriptovaliutų rinkai, būdingas reiškinys, vadinamas FUD (angl. Fear, Uncertainty and Doubt), kuris pažodžiui verčiamas kaip baimė, nežinomybė ir abejonė. FUD įprastai sąlygoja kainų kritimą ne dėl tam tikrų realių priežasčių ar įvykių, bet dėl pasklidusios neigiamos ir dažnai faktais nepagrįstos informacijos socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje“, - aiškina Ignas Dučinskas.
FUD sukeltą kainų kritimą iš esmės gali lemti aibė skirtingų veiksnių. Didelį poveikį turi pasikeitęs valstybės reguliavimas arba gandai apie naujus valstybės priimtus sprendimus dėl reguliavimo, neigiami autoritetingų ir nuomonę fomuojančių žmonių pasisakymai apie kriptovaliutas ir stiprūs bei nepaaiškinami kriptovaliutų kainų svyravimai.
Baimė dėl nenuspėjamo valstybinio reguliavimo
Globaliai virtualios valiutos vis dar laikomos nauju reiškiniu, kuris neturi vieningos visoms valstybėms sistemos bei kontroliuojančių institucijų. Anot kriptovaliutų eksperto I. Dučinsko, prieštaringos valstybių pozicijos kriptovaliutų klausimais, draudžiančio arba veiklą skatinančio reguliavimo įtvirtinimas, sukuria dar didesnius kursų svyravimus šioje ir taip nepastovioje rinkoje.
„Nepriklausomai nuo to, kad daugelis valstybių vis dar neturi specializuotų kriptovaliutų veiklą reglamentuojančių teisės aktų, tai tampa vis dažnesne diskusijų tema politikų ir įstatymų leidėjų rate. Nepaisant to, jog oficialus, valstybinis virtualios valiutos reguliavimo įtvirtinimas vis dar nėra pasaulinė tendencija, pavienės šalys jau imasi kriptovaliutų veiklos teisinio įtvirtinimo. Pavyzdžiui, Japonijoje atsiskaitymas kriptovaliutomis galimas ir oficialiai legalus, tuo tarpu Ekvadoras, Bolivija ir Indonezija priėmė įstatymus, draudžiančius virtualias valiutas, o Kinija nuolat primena apie ketinimus drausti įvairaus pobūdžio veiklą, susijusią su kriptovaliutomis“, - teigia Ignas Dučinskas.
Naujienos, pakeičiančios valiutos kursą
Žinomų, gerbiamų ir visuomenės nuomonę formuojančių žmonių pasisakymai turi stiprią įtaką valiutų kursų kaitai.
„Egzistuoja jau ne vienas pavyzdys, kai virtualią valiutą viešai teigiamai arba neigiamai įvertinę politiniai, ekonominiai veikėjai sukelia atitinkamą kriptovaliutos kurso kilimą arba kritimą. Vos tik žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose pasirodo atoritetingų, viešų žmonių pasisakymai kriptovaliutų klausimu, valiutos kursas pradeda tai mažėti, tai didėti. Taip yra todėl, kad virtualios valiutos kaina priklauso nuo paklausos ir pasiūlos - esant didelei paklausai ir mažai pasiūlai, kaina bus linkusi didėti. Taigi, autoritetingam ir kriptovaliutų srityje gerbiamam veikėjui teigiamai įvertinus konkrečią kriptovaliutą, daugiau žmonių pradeda pirkti valiutą ir jos kaina automatiškai didėja“, - teigia Ignas Dučinskas.
Anot ekspertų, kriptografinė erdvė yra nuolat kintanti, dinamiška, nėra jokios garantijos, jog net stipriausios bei populiariausios valiutos vieną dieną tiesiog nežlugs.
„Portfelio siūbavimas ir kriptovaliutų kainų svyravimai yra normalus reiškinys, todėl rekomendacija paprasta – nepasiduokite spekuliacijoms viešojoje erdvėje, analizuokite situaciją ir neišsigąskite kriptovaliutų kursų kritimo, nes tai yra natūralu. Vieną dieną kritę, kitą jie gali stipriai šauti į viršų.“ – pataria Ignas Dučinskas.
Užsakymo nr.: PT_78281733