Nutukimą paliko praeityje

Projekto pabaigoje Ingrida susitiko su gydytoja dietologe doc. Edita Gaveliene, kuri pasidžiaugė puikiais lieknėjimo rezultatais: beveik visas nukritęs Ingridos svoris – riebalinio audinio sąskaita. Kūno masės analizė rodo, kad absoliučiai sveikas jos svoris yra apie 80 kg, tad Ingrida vos per mėnesį pakeitė ne tik savo išvaizdą, bet ir atsikratė nutukimo diagnozės.

„Tikrai nesikankinau, nekentėjau galvos skausmų, nors jų ir bijojau, - pasakoja Ingrida. - Jei vakarais jausdavau alkį, gėriau arbatą, kuri sušildydavo, nuramindavo skrandį“.

Kol kas Ingridai nepavyksta išlipti iš lovos 15 minučių anksčiau, kad galėtų pasiruošti pusryčius. Kad nepraleistų pirmojo dienos valgymo, ji susiplaka „Nutriless“ kokteilį.

„Nepamirškite, kad pusryčiai – tai valgymas, įvykstantis per 2 valandas nuo atsibudimo, - aiškina E. Gavelienė. – Todėl galima pusryčius nusinešti ir suvalgyti darbe“.

Gydytoja dietologė priminė, kad labai svarbu išmokti sau leisti, jei ko nors labai norime. Pasak jos, kitu atveju vis tiek tai įvyks, bet įvyks su kaltės jausmu, kils rizika, kad apskritai mesime pradėtą sveiko gyvenimo būdo kelią. „Geriau išmokti leisti sau vienkartinai, - sako E. Gavelienė. - Išmokus sau leisti komfortas žymiai didesnis negu mėginant susivaldyti“.

Ingrida pakeliui į vestuvių šventę
Foto: Organizatorių nuotr.

Ištraukos iš Ingridos dienoraščio:

„Pati daug apie išvaizdą negalvoju. Labai kritiškai savęs nevertinu, o trūkumus maskuoju drabužiais – per pirmąjį atrankos etapą merginos nepatikėjo, kad tiek sveriu“.

„Turėjau gavusi dovanų metinį vandens parko abonementą ir per metus nesugebėjau nė karto nueiti. Vis sakydavau sau: numesiu truputį svorio ir tada, bet numesti taip ir neprisiruošiau, o abonementas liko neaktyvuotas. Galėčiau pasakoti ir daugiau panašių istorijų, nes dabar suprantu, kad kiekvieną kartą sugalvodavau tokių pasiteisinimų.

Tačiau vieną rytą pasakiau sau „stop“, ir tai buvo geriausias mano sprendimas. Internete pastebėjus projekto „21 pokyčių diena – grožiui ir sveikatai“ skelbimą ėmiau ir nieko negalvojusi užsiregistravau“.
„Projekto metu savijauta buvo įvairialypė, jaučiau ir pyktį, ir džiaugsmą. Negaliu slėpti – buvo minčių viską nutraukti, buvau suabejojusi, ar galiu, tačiau tai buvo tik akimirkos silpnumas. Veidrodyje mačiau rezultatus, tad vienas saldainis nebuvo vertas įdėtų pastangų“.

„O vaizdas veidrodyje gerėjo su kiekviena diena. Kolegė vis stebėjosi, kad aš tokia užsispyrusi. Tai ir buvo didžiausia motyvacija nesustoti ir eiti pirmyn. Ačiū bičiuliams, kurie svečiuose nekišdavo jokio maisto, o leisdavo laikytis savo mitybos plano“.

„Ech, jau tinka 40 dydžio drabužiai ir kaip toj dainoj: „Prašau, palauk manęs ir neskubėk išeiti, aš ateinu rytoj, aš ateinu...“ 38 dydi, lauk manęs, aš ateinu. Manau, kad nuėjau nemažą kelio galą. Mano siekiamybė, kad tai taptų gyvenimo būdu“.