Pasikeitus vandens, oro, maisto medžiagų režimui esmingai keičiasi ir mikroflora. Keičiasi atskirų mikroorganizmų grupių kiekybiniai rodikliai, santykis tarp atskirų grupių, o svarbiausia, pakinta mikrobiologinių procesų intensyvumas. Dėl to ūkininkai, pradėdami kokį nors darbą, pirmiausiai turėtų pasidomėti dirvos biologija. Kiek tokių yra? Pagalvoja gal ne vienas, o veiksmų imasi tik pažangiausi. Dirvožemio derlumo palaikymui ir didinimui bei išberiamų trąšų efektyvumo padidinimui būtina išsiaiškinti svarbiausius mikrobiologinių procesų aspektus.
Taikant intensyvias technologijas, išberiama daug trąšų, kurios pakeičia maisto medžiagų santykį dirvožemio tirpale ir tampa svarbiausiu veiksniu, keičiančiu nusistovėjusią biologinę pusiausvyrą. Kai kuriais atvejais pagreitėja augalinių liekanų mineralizacija ir į dirvožemį patenka daugiau maisto medžiagų, tačiau tuo pat metu padidėja ir azoto nuostoliai. Nekontroliuojant biologinių procesų, laipsniškai blogėja dirvožemio savybės ir augalų mityba. Kadangi dirvožemis yra sudėtinga terpė, nustatyti veiksnius, reguliuojančius mikrobiologinius procesus, sudėtinga, dėl to dažniausiai ūkininkai į tai numoja ranka ir nieko nedaro. Ūkininkai kartu su konsultantais pirmiausiai turėtų įvertinti procesus, turinčius įtakos dirvožemio savybėms ir naudojamų trąšų efektyvumui.
Bioenergy LT specialistai teigia, kad svarbiausia – augalinės liekanos, joms tenka svarbiausio energijos šaltinio dirvožemio mikroorganizmams vaidmuo. Nuo augalinių liekanų kiekio ir cheminės sudėties tiesiogiai priklauso mikrobiologinių procesų intensyvumas dirvožemyje. Svarbiausias vaidmuo tenka mikroorganizmams, transformuojantiems azotą. Ūkininkai turėtų prisiminti, kad azoto kiekis dirvožemyje tiesiogiai priklauso nuo mikrofloros gausos ir „darbingumo“. Dėl to ūkininkams pirmiausiai ir pasiūlėme azotobakterių preparatą Azofix. Kodėl Azofix? Dėl to, kad azotobakterės daro didelę įtaką azoto režimui dirvožemyje ir trąšų efektyvumui. Visi puikiai žino, kad azoto trąšų efektyvumas nedidelis, mokslininkai sako, kad augalai geriausiu atveju išnaudoja apie 50 proc. išberiamo azoto. Tačiau tyrimai rodo, kad sutankintame dirvožemyje augalai tegali įsavinti apie 5 - 10 proc. azoto. Išbėrus trąšas įsavinamo azoto kiekis tiesiogiai priklauso nuo denitrifikacijos, nitrifikacijos, amonifikacijos, biologinės imobilizacijos procesų intensyvumo.
Intensyviai naudojant mineralines trąšas, intensyvėja denitrifikacija ir biologinė azoto imobilizacija, dėl to mažėja mineralinių trąšų įsavinimo efektyvumas ir didėja aplinkos tarša. Mūsų rekomenduojamos Azotobacter vinelandii nesimbiotinės, plačiai dirvožemyje paplitusios bakterijos. Jos kartu su simbiotinėmis bakterijomis įsavina iš atmosferos azotą ir joms tenka svarbus vaidmuo aprūpinant augalus mitybos elementais. Intensyviose technologijose, be trąšų, naudojama daug pesticidų, o tai svetimi dirvožemiui elementai ir jie neigiamai veikia dirvožemio mikrofloros sudėtį bei aktyvumą. Trejų metų bandymų rezultatai rodo, kad didžiausias azotobakterių efektyvumas gaunamas kviečius tręšiant N110-160. Didžiausias žieminių kviečių derliaus priedas buvo 1,2 t/ha. Tai rodo, kad augalai efektyviau naudoja azotą, kai azoto dėl aplinkos veiksnių negali įsavinti iš trąšų, ar paprasčiausiai buvo nepakankama norma, augalai naudoja azotobakterių sukauptą azotą. Ūkininkai sako, kad psichologiškai labai malonu tręšti mažesnėmis trąšų normomis ir gauti derlių – tarsi būtum išbėręs N200. Tačiau didinant azoto trąšų normas, azotobakterių efektyvumas mažėja, bet didėja fosforą atpalaiduojančių bakterijų efektyvumas (Fosfix).
Bioenergy konsultantai vasariniuose kviečiuose, miežiuose, rapsuose rekomenduoja išpurkšti Azofix (šiuo metu dar nevėlu). Azofix galima derinti su herbicidais ar kitomis dirvožemį gerinančiomis priemonėmis. Salykliniuose miežiuose rekomenduojame naudoti Fosfix. Atpalaiduotas augalams prieinamas fosforas optimizuos augalų mitybą ir nekils problemų dėl derliaus kokybės rodiklių. Taip pat salykliniuose miežiuose rekomenduojame naudoti Bactoforce. Preparate esančios bakterijos padidins augalų imunitetą ir nuimant derlių nebus problemų dėl grybinių ligų, pasireiškiančių grūdų brandos metu. Svarbiausia, kad preparato panaudojimas nepakenks salyklo savybėms.
Azotobakterės dirvožemyje aktyvuoja kitus mikroorganizmus ir kartu jie padeda dirvožemiui apsivalyti nuo teršalų, o augalus apsaugoja nuo stresų. Ne pirmus metus naudojantys biologinius preparatus ūkininkai pastebi, kad pasėliai kur kas švaresni, geresnė dirvožemio struktūra, pasėliai vešlesni. Viskas suprantama, nes dirvožemyje praktiškai nėra proceso, kuriame nedalyvautų mikroorganizmai. Biologiniai preparatai Azofix, Fosfix, Bactoforce padės atstatyti dirvožemio mikrofloros pusiausvyrą ir išsaugos dirvožemio derlumą. Dirvožemio mikroflora tiesiogiai atspindi procesų, vykstančių dirvožemyje, kryptis ir intensyvumą.
Užsakymo nr.: PT_78083307