Nuo bado pasaulį išgelbės biotechnologijos
Konferencijoje pranešimą skaitęs Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius dr. Gintaras Brazauskas prognozavo, kokius augalus auginsime po trisdešimties metų, kokie turėtų būti jų derlingumai, kad patenkintume augančios civilizacijos maisto poreikius. 2050-aisiais, kai Žemėje gyvens daugiau nei 9 milijardai žmonių, reikės 60 procentų daugiau maisto. Tuo tarpu dirbamos žemės plotai išliks tokie pat. „Neišvengiamai turėsime naudoti naujas biotechnologijas, kurios leistų sukurti kur kas derlingesnius augalus, ir juos augindami galėtume išmaitinti visus planetos gyventojus“, - įsitikinęs dr. G. Brazauskas.
XX amžiaus viduryje buvo padaryta nemažai atradimų biologijos ir augalų genetikos srityse. Pirmąsias genetiškai modifikuotas sojų ir moliūgų veisles sukūrė JAV mokslininkai, kurie iki šiol išlieka šios veiklos lyderiais.
Šiuo metu pasaulyje auginama 10 rūšių genetiškai modifikuoti augalai. Didžiausi plotai – kukurūzų, sojų, medvilnės ir rapsų. Dažniausiai keičiami du požymiai: atsparumas vabzdžiams ir tolerancija herbicidams.
Biotechnologijų yra dvi kryptys: tai pirmosios kartos genetiškai modifikuoti augalai ir genų redagavimas. Pastarąją technologiją prieš kelerius metus paskelbė lietuvos mokslininkas Virginijus Šikšnys, ir ji netgi nelaikoma genų modifikavimu. Naudojant tokią technologiją, genai nėra perkeliami iš vienų augalų į kitus, tik padaromi pakeitimai genomose, kad augalas įgytų naujų savybių. JAV pagal tokią metodiką jau sukurti herbicidams atsparūs rapsai, obuoliai ir bulvės neruduojančiu minkštimu.
GMO draudimas – politinis sprendimas be mokslinio pagrindo?
Europos Sąjungoje tik 4 šalyse (Čekijoje, Slovakijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje) auginami genetiškai modifikuoti kukurūzai. „Draudimas ES auginti genetiškai modifikuotus augalus nulemtas labiau politiniais spendimais, neturinčiais mokslinio pagrindo“, - įsitikinęs mokslininkas. GM augalų plėtrą ES stabdo itin griežta ir labai brangiai kainuojanti patikra. Vieną augalą įvesti į rinką kainuoja apie 100 milijonų eurų. Tą gali padaryti tik stambios tarptautinės kompanijos. Todėl visuomenei susidaro iškreiptas vaizdas, jog tik galingos korporacijos suinteresuotos tokių augalų platinimu žemės ūkyje. Vartotojai GMO bijo, o politikai pataikauja visuomenės nuomonei. Kita vertus, ES kasmet importuoja milijonus tonų GM sojų rupinių.
Dr. G. Brazauskas įsitikinęs, kad abi biotechnologijų kryptys – genetinis modifikavimas ir genų redagavimas – nekenksmingos nei žmogui, nei aplinkai: „Daliai visuomenės nepriimtina, kad genai perkeliami iš vienos rūšies į kitą. O jei koreguojame genomą – atliekame tą patį procesą, kurį šimtus tūkstančių metų atlikdavo gamta, tą beveik 200 metų atlieka ir selekcininkai, tik įgauname įrankį tai atlikti tiksliai ir greitai.“
Kuria naujų savybių turinčius augalus
Pasaulyje genetiškai modifikuotų veislių auginimo istorija skaičiuoja jau daugiau kaip 20 metų. Tačiau jau galima matyti tris svarbius jų privalumus: – 22 proc. didesnis derlius, sumažintas naudojamų pesticidų kiekis, o ūkininkavimo pajamos išaugusios 68 proc.
Todėl mokslininkai neabejoja, jog genetiškai modifikuotos augalų veislės yra vienas būdų pasiekti efektyvesnio ūkininkavimo ir didesnio derlingumo. Tiek JAV, tiek Europos selekcininkai toliau dirba šioje srityje ir naudodami bioinžinerijos įrankius kuria derlingesnius, įvairių naudingų savybių turinčius augalus, kurie ilgainiui pasieks ir ūkininkų ūkius. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės mokslininkai kuria naujos kartos kviečius, kurie duoda 40 procentų didesnį derlių už nemodifikuotus gentainius. Pakako pakeisti tik vieną genetinį požymį. JAV mėginama išvesti daugiamečius kviečius. Jeigu pavyktų tokius augalus gauti, tai leistų gerokai atpiginti grūdų auginimą.
Įdomi tyrimų kryptis susijusi su aliejiniu augalu judra (ji auga ir Lietuvoje). Pakoregavus aliejaus biosintezės kelią, šis augalas gali sintetinti kol kas tik žuvų taukuose randamas polinesočiąsias rūgštis Omega 3, labai svarbias žmogaus sveikatai.
Technologijų šuoliai
Keliolika metų ar kelis dešimtmečius į ateitį žvelgė ir kiti Kėdainiuose vykusios konferencijos dalyviai. Belgijos kompanijos „Case IH“ atstovas Vik Vandecaveye pasakojo apie tikslaus ūkininkavimo sistemas šiuolaikinėse žemės ūkio mašinose. Erik van den Bergh iš Olandijos trąšų gamybos įmonės „Valn Iperen International“ pristatė tikslaus augalų maitinimo galimybes. Prancūzijos kompanijos „Agronutrition“ specialistai pristatė tręšimo bakterijų preparatais galimybes.
Konferenciją surengusios kompanijos „Dotnuva Baltic“ ir „Linas Agro“ renginio dalyviams pristatė naują prekinį ženklą „Dotnuva Seeds“. Juo nuo šiol bus žymimos visos Dotnuvos sėklų fabrike paruoštos sertifikuotos žemės ūkio augalų sėklos, kuriomis prekiaus akcinė bendrovė „Linas Agro“.
Įmonės „Linas Agro“ ir „Dotnuva Baltic“ apjungia savo pajėgas augalininkystės versle, siekdamos kiekvienam ūkiui pasiūlyti pažangiausius sprendimus ir maksimaliai aptarnauti žemdirbius: stiprinama pardavėjų komanda, didinami sėklų gamybos pajėgumai, intensyvinami grūdų supirkimo procesai.
Užsakymo nr.: PT_78081965