Sodininko tarno namukas
Renovacijos darbai atlikti mažame Lietuvininkų gatvės ketvirtuoju numeriu pažymėtame name, kuriame gyvena tik trys šeimos. Šioje gatvėje ketvirtuoju numeriu yra pažymėti keletas namų, tarp kurių yra ir Hugo Šojaus dvaro pagrindinis statinys, tačiau renovuotas ne šis pastatas, o kiek toliau, greta Šyšos upės esantis, iš raudonų plytų statytas, vieno aukšto gyvenamasis namas.
Renovaciją administravusios įmonės direktoriaus pavaduotojas daugiabučių namų renovacijai Vygantas Kamarauskas pasakoja, kad šis pastatas yra vieno aukšto su palėpe, pastatytas kone prieš šimtmetį – 1920 metais. Bene didžiausias iššūkis tai, kad pastatas yra kultūros vertybė – tai istorinio dvaro teritorijoje esantis sodininko tarno namas, įregistruotas Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, todėl reikėjo specifinės dokumentacijos. Nebuvo galima daryti visko, kas paprastai daroma renovuojant kitus daugiaaukščius daugiabučius namus.
Pasirinko kukliausią priemonių paketą
Pasak V. Kamarausko, šiais laikais ieškoma galimybių istorinių statinių naudotojams sukurti kuo didesnį komfortą, o tuo pat metu maksimaliai taupyti energiją ir šias užduotis išspręsti neaukojant autentiškumo.
Pašnekovas pasakoja, kad namo gyventojai dar 2014 metų spalio mėnesį vykusiame susirinkime dėl modernizacijos priėmė sprendimą renovuoti namą ir pritarė investiciniame projekte numatytoms priemonėms. Tiesa, pasirinktos tik energiją taupančios (valstybės remiamos) priemonės: fasado sienų ir cokolio šiltinimas, naujos stogo dangos įrengimas ir pastogės šiltinimas, lauko durų keitimas. Iš kitų priemonių nuspręsta rinktis tik individualios ventiliacijos (rekuperacijos) įrengimą.
Pirmasis ir, ko gero, rimčiausias iššūkis renovacijos procese šio namo laukė pačioje rangos darbų pradžioje, mat projektavimo darbus reikėjo atlikti griežtai laikantis kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos parengtų specialiųjų paveldosaugos reikalavimų. Rangos darbams kartu su projekto parengimu buvo skelbiamas atviras konkursas, ir nurodyta maksimali kaina, kuri negalėjo būti viršijama.
Mažai gyventojų – lengviau surandamas kompromisas
Pasak V. Kamarausko, net minimalių renovacijos priemonių įgyvendinimas reikalauja rangos darbų kokybės kontrolės. O kur kas kultūriniam paveldui galiojantys reikalavimai. Laimei, renovaciją administruojančios įmonės, rangovų ir techninės priežiūros darbuotojų santykiai klostėsi puikiai.
Pažymėtina tai, kad visi modernizacijos darbai vyko namo išorėje, tad gyventojams išsikraustyti nereikėjo. Renovacijos darbai pradėti praėjus metams po sprendimo renovuoti namą priėmimo, o baigti dar po metų – 2015 metų rugsėjo 30 dieną.
„Renovuojant pastatą pastoviai dirbo penki ar šeši statybininkai, kurie su namo gyventojais sutarė puikiai. Pastebėjome, kad kai mažai gyventojų, greičiau randamas sutarimas esamiems klausimams spręsti, o gyventojai labai aktyviai patys prižiūri statybos darbus“, – pasakoja V. Kamarauskas.
Renovacijos darbų technologijos nesiskyrė nuo įprastų
Renovacijos darbus atlikusios įmonės vadovas Stasys Liaugaudas pasakoja, kad buvo pakeistas stogas, atlikti namo stogo, sienų ir cokolių apšiltinimo darbai, pakeisti langai, sutvarkyta lietaus nuotekų sistema, sudėta rekuperacinė sistema.
Tokio mažo daugiabučio renovacijos procesas, pasak S. Liaugaudo, nedaug skiriasi nuo įprasto daugiabučio renovacijos. Tačiau, namuko dydis, turėjo įtakos ir rangos darbų vykdymui. Šis, Lietuvininkų gatvėje esantis, namas išskirtinis tik tuo, kad projekto apimtis labai nedidelė – namas vieno aukšto ir yra kultūros paveldo zonoje. Namelis mažas, tačiau dirbti reikėjo griežtai vadovaujantis investiciniu planu.
Vadovas sako, kad įmonei yra tekę renovuoti ne vieną gerokai didesnį namą, tačiau dirbant tokiame mažame objekte kyla daugiau problemų. Pavyzdžiui, teko uždėti šlaitinį stogą, kurį sudėtingiau apšiltinti. „Tokį nedidelį projektą atlikti gerokai sudėtingiau, todėl didesnėms įmonėms jis nebuvo įdomus. Mūsų įmonė tuomet turėjo laisvesnio laiko, todėl nusprendėme sudalyvauti konkurse“, – pasakoja S. Liaugaudas.
Daugiau dėmesio fasadui
Anot pašnekovo, darbų buvo nedaug, tačiau tarp jų buvo ir gana specifinių, pavyzdžiui, teko atnaujinti fasadą, kuris buvo dekoruotas senovinėmis plytomis, tad fasado fragmentus reikėjo išsaugoti norint, kad namas liktų autentiškas.
Tokio seno namo ir technologinės specifikacijos sudėtingesnės, daugiau rizikos, kad kažkas nepavyks, o ir pati renovacija – brangesnė, neslepia rangovų atstovas, tačiau kokybiškai įgyvendinti projektą padėjo ir įmonėje dirbančių specialistų kompetencijos: „Mes atitikome reikalavimą turėti atestuotą darbų vadovą. Norą renovuoti šį pastatą pareiškėme vieninteliai, tad ir konkursą laimėjome.“
Užsakymo nr.: PT_78036857