Pirkti iš atvirų lentynų negalintiems – alternatyva

Kol vieni be jokių abejonių perka šviežias, ką tik iškeptas, kvepiančias bandeles, kiti už galvų susiėmę piktinasi, kodėl gaminiai laikomi atvirose lentynose? Aš negaliu būti tikras, kad gaminio nelietė sergantis žmogus! Juk parsinešęs į namus bandelę, jos, priešingai nei daržovių ar vaisių, nulupti ar nuplauti negali. Nors šviežių bandelių ir kitų kepinių laikymas atvirose lentynose yra plačiai taikoma praktika visose ES šalyse, o Lietuvoje tokių gaminių laikymo taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 31-ajame punkte, prekybininkai lanksčiai reaguoja į visų pirkėjų poreikius.

Gamintojai siūlo rinktis fasuotus produktus

Tokiems vartotojams siūloma rinktis fasuotus produktus, tačiau pirkėjai ir vėl piktinasi – jie negauna to, ką gauna tie, kurie drąsiai perka iš atvirų lentynų. Fasuotas ir paruoštas vartoti gaminys visada bus šaltas ir namų nepripildys ką tik iškepto pyrago ar duonos kvapu. Daugelio pirkėjų poreikiai tokie patys – greita, patogu, skanu. Nėra laiko gaminti, tačiau norisi, kad namai kvepėtų jaukumu. Uoslė – vienas iš penkių pagrindinių žmogaus pojūčių, veikiantis emocijas, prisiminimus, todėl nenuostabu, kad kvapai daro didžiulę įtaką. Jaukumo, šilumos, saugumo, kuriuos namuose kartais sukuria tiesiog kvapas, trokšta visi, tačiau šių dienų tempe viską suspėti yra kone neįmanoma, todėl čia ir vėl yra alternatyva – šaldyti maisto produktai. Parduotuvių šaldikliuose galima rasti ne tik uogų, koldūnų, bet ir tokių gaminių kaip itališka duona „Ciabatta“, prancūziški batonai ar saldūs sviestiniai kruasanai.
Šaldymas mažiausiai gaminio skonį keičianti technologija

Lietuviai įpratę kaupti maisto atsargas žiemai – konservuoja, marinuoja, džiovina, šaldo. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad visais šiais būdais apdorojant maistą, į jį yra pridedama daug druskos, cukraus ar kitų medžiagų, keičiančių skonį, tačiau reikalingų, kad jis „išsistovėtų“. Šaldytų produktų skonis, lyginant su konservuotais, mažiausiai skiriasi nuo šviežių. Be to, tai yra ir patogiausias būdas išsaugoti maistinę vertę. Kol maistas yra užšaldytas, jis negenda, užšaldę jį sulėtiname arba net visiškai sustabdome visus biocheminius ir fermentinius pakitimus maiste bei blokuojame mikroorganizmų funkcionavimą. Tai reiškia, kad vitaminai ir mineralai kelias savaites ar mėnesius lieka nepakitę.

Šaldyti maisto produktai šių dienų vartotojui

Dar neseniai įsitikinimas, kad šaldyti pusgaminiai – blogas, nemaistingas ir dėmesio nevertas pasirinkimas buvo stipriai įsišaknijęs. Dėl vis greitėjančio gyvenimo tempo ir lietuvių požiūrio europėjimo šie stereotipai keičiasi. „Kai prieš 20 metų pradėjau šaldytų gaminių verslą, žmonės šios technologijos išvis nesuprato. Kai kurie tuos baltus, suformuotus, užšaldytus, jau kildintos arba dar ne tešlos gaminius, kuriuos tereikia įdėti į krosnelę, kad jie virstų aukščiausios kokybės produktais, pašaipiai vadino duonos akmenimis. Šaldymo technologijos esmė – užšaldome, kad būtų karšta“, – kalbėjo šaldytų duonos gaminių kompanijos UAB „Mantinga“ įkūrėjas Klemencas Agentas.

Užšaldyta, kad būtų karšta

Šiandien, kai svarbiausi kasdienybės komponentai – greitis ir patogumas, šaldyti produktai – nepralenkiami. Juolab, kad jų asortimentas platus. Parduotuvių šaldikliuose galima rasti tiek fasuotų kruasanų, tiek prancūziškų batonų, itališkų duonelių, picų, tešlos ir kt. gaminių. Šaldytų produktų pirkėjas gauna tą patį, ką perkantis iš atvirų lentynų – šviežumą, šilumą, kvapą. Priešingai nei pirkdamas iš atviros lentynos, vartotojas karštu pyragėliu ar duonele gali mėgautis tada, kai to nori, kai tai jam yra patogu. Užšaldomas yra ne tik gaminys, bet ir jausmas, kurį karščiu atgaivinate jūs ir tai padarote savo namuose.