Krepšininko Žygimanto Janavičiaus istorija: kaip atsistatyti patyrus sunkią kelio traumą?

Profesionaliam sportininkui patirti traumą tolygu sunkiai prognozuojamam terminui pristabdyti savo karjerą. Ką jau kalbėti apie fizinį skausmą, operacijas bei didžiausių valios pastangų reikalaujančią reabilitaciją. Būtent su tuo susidūrė patyręs lietuvių krepšininkas Žygimantas Janavičius, pastaruoju metu rungtyniavęs Vokietijos Braunšveigo „Loewen“ ekipoje.

Diagnozė, kurios niekas nenori išgirsti

„Trūkęs priekinis kryžminis raištis – iš pirmo žvilgsnio neskausminga ir nesudėtinga trauma. Tačiau kai sportininkas išgirsta šią diagnozę, viskas būna aišku – gydymas užtruks ilgai ir bus sunkus“, – pasakojimą pradeda Ž. Janavičius. Krepšininkas susižeidė koją praėjusių metų pabaigoje, Vokietijoje, kurios klubui Žygimantas atstovavo šį sezoną. Medikams patvirtinus traumos pobūdį, sportininkas jau žinojo, kad numalšinus pirminį uždegimą ir sumažinus tinimą, netrukus prireiks operacijos, o iš karto po jos - sudėtingos reabilitacijos.

„Ortopedijos technika“ ambulatorinės reabilitacijos vadovas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Vytenis Trumpickas taip pat pabrėžia, kad ši diagnozė yra kur kas rimtesnė, nei gali pasirodyti iš pat pradžių. „Tai – kompleksinė trauma, kadangi labai retai būna plyšę tik kryžminiai raiščiai. Dažniausiai būna kur kas daugiau gretutinių traumos pasekmių: pažeista kremzlė, plyšę meniskai, patemptas ar įplyšęs šoninis raištis“, – konstatuoja pašnekovas.

Svarbiausia – pasitikėjimas gydytojais

Nors Vokietijos medicina yra stipriai pažengusi, o gerų specialistų ten ne vienas ir ne du, vis tik Žygimantas pasirinko grįžti gydytis į Lietuvą. „Šį pasirinkimą lėmė daugybė aspektų, iš kurių pirmasis – psichologinis. Sužinojus tokią diagnozę ištinka lengvas šokas, o namuose esančios šeimos palaikymas suteikia papildomų jėgų su tuo susigyventi. Tačiau pagrindinė priežastis turbūt yra gydytojai. Kadangi sporto pasaulyje esu jau pakankamai seniai, ne kartą teko girdėti kaip kiti sportininkai dalijasi panašia išgyventa patirtimi, vieni kitiems rekomenduoja gydytojus ir klinikas. Vienas iš rekomenduotų medikų – Vytenis Trumpickas, sukaupęs didelę patirtį būtent tokių sportinių traumų gydyme ir išmano jų specifiką“, – dėsto Ž. Janavičius. Taigi, krepšininkas visų pirma susisiekė su gydytoju V. Trumpicku ir sutarė atlikti išsamią apžiūrą. Būtent jos metu vyrai kartu nusprendė, kad atlikti operaciją ir vėliau tęsti potrauminį gydymą bus geriausia Lietuvoje esančioje klinikoje „Ortopedijos technika“.

Dažnai po patirtos traumos susiduriama ne tik su fiziniais apribojimais, tokiais kaip nevaikščiojimas, tačiau ir psichologiniais sunkumais. „Nėra lengva, kai reikia iš naujo mokytis vaikščioti, baisu, kad neteisingai nepakreiptum kojos, nedrąsu ją stipriau priminti. Taip pat bendras gijimas priklauso ne tik nuo gero profesionalių gydytojų darbo, bet ir mano raumenyno, įdedamo darbo, reabilitacijos tinkamumo ir daug kitų dalykų. Todėl labai svarbus asmeninis dėmesys, nes kiekviena trauma ir kiekviena situacija yra skirtinga“, – savo gydymo patirtimi dalijasi Ž. Janavičius.

Klinikos ambulatorinės reabilitacijos vadovas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Vytenis Trumpickas taip pat pabrėžia individualumo svarbą: „Gydymo ir reabilitacijos protokolas parenkamas kiekvienam individualus, nėra nustatytas tiksliomis datomis. Viskas priklauso nuo raumenyno, tinimo, žaizdos gijimo. Trumpai tariant, nebūna dviejų vienodų reabilitacijų“, – pabrėžia pašnekovas.

Kas svarbiau – operacija ar reabilitacija?

Paklaustas, kas sėkmingam kryžminio raiščio traumos gijimui turi didesnę įtaką, V. Trumpickas teigia, kad nėra vienareikšmio atsakymo. „Sakyčiau, kad operacija ir reabilitacija yra vienodai svarbios. Skirtumas tas, kad operacija užtrunka kelias valandas, o reabilitacija – labai ilgas procesas, galintis trukti nuo 6 iki 9 mėnesių. Dėl to dažnai apie ją kalbama daugiau“, – pasakoja specialistas.

Krepšininkas Ž. Janavičius potrauminį gydymą taip pat įvardija kaip vieną svarbiausių ir reikšmingiausių gijimo etapų, kuris prasidėjo iš karto po atliktos kelio operacijos. „Man buvo paskirta individuali reabilitacija: kineziterapija, CPM pasyvaus judesio terapija, fizioterapijos procedūros. Jei jos vyks sklandžiai, pamažu bus didinami krūviai ir tik po to pradedama funkcinė reabilitacija. Programą reabilitacijai parengia gydytojai, atsižvelgdami į tai, kaip po operacijos atsistato koja, į tai, koks mano kūno sudėjimas, fizinis pasiruošimas ir dar daugybę kitų aspektų. Šiuo metu einu į baseiną, vėl mokausi vaikščioti ir po truputį atstatinėju kelio motoriką“, – pasakoja pašnekovas ir teigia visiškai pasitikintis savo gydytojais.

Nepaisant gana sėkmingos gijimo pradžios, tikslesnių prognozių apie grįžimą į profesionalų sportą Ž. Janavičius teigia kol kas nesulaukiantis. Gydytojas V. Trumpickas taip pat dar nesiima spręsti apie reabilitacijos eigą: „Šiuo momentu dar absoliučiai neaišku, ar reabilitacija užtruks ilgiau ar trumpiau – visuomet pasakome 9 mėnesius, o jei “grįš” po 6, labai džiaugsimės. Praktikoje yra ir po 4 mėnesių į aikštę sugrįžusių krepšininkų. Žygimanto raumenynas labai stiprus, gerai išsivystęs ir kompensuotas, nes jis kiekvieną dieną sportavo, tad reabilitacija turėtų būti trumpesnė. Tačiau gali būti ir taip, kad 3 ar 4 mėnesį duodant didesnį jėgos svertą koja sureaguos, ir mes turėsime viską stabdyti ir vėl pradėti nuo saugesnio judėjimo“, – teigia gydytojas.

Nepaisant to, kad šiuo metu reabilitacija yra pradinėje stadijoje, krepšininkas išlieka optimistu: „Faktas, kad gijimas užtrunka ir čia aš negaliu nieko padaryti, tačiau savo darbo dalį atliksiu kiek įmanoma stiprindamas ir treniruodamas raumenis. Tikiu, kad su valios pastangomis ir profesionalių gydytoju pagalba pavyks pasiekti geriausių įmanomų rezultatų“, – sako pašnekovas.