Apie projektą „RENovacija“

„RENovacija“ – tai 20-ies istorijų ciklas apie sėkmingai atnaujintus daugiabučius iš skirtingų Lietuvos kampelių. Šios istorijos labai skirtingos, tačiau kiekviena iš jų – kažkuo ypatinga. Tarp jų bus galima rasti pasakojimą apie greičiausiai Lietuvoje renovuotą daugiabutį, taip pat apie inovatyviausius sprendimus atnaujinimo metu įsidiegusį namą, aukščiausią šalyje daugiabučio renovacijos projektą ir t. t. Nepaisant tokios įvairovės, visi namai buvo atnaujinti kokybiškai, o jų gyventojai šiandien gali džiaugtis mažesnėmis šildymo sąskaitomis ir jaukesne aplinka.

Istorijos skelbiamos kiekvieną darbo dieną nuo gegužės 14 iki birželio 8 d. Namai, kurie pristatomi šiame straipsnių cikle, taip pat bus pažymėti specialiai projektui sukurtame interaktyviame žemėlapyje. Informacinio projekto metu, kurį drauge įgyvendina Būsto energijos taupymo agentūra ir naujienų portalas DELFI.lt, kviečiame skaitytojus siūlyti ir savas sėkmės istorijos – pateikti savo, kaimynų ar gimtajame mieste esantį renovuotą namą ir papasakoti, kuo jis išskirtinis. Už geriausius renovuotus namus kviesime balsuoti ir išrinkti laimėtoją.

Trečioji projekto „RENovacija“ istorija – apie vertingas inovacijas renovacijoje pasitelkusį daugiabutį.

Džiaugiasi geresne gyvenimo kokybe ir unikaliu sprendimu

Kaip juokauja šio namo savininkų bendrijos pirmininkas Vytautas Mockevičius, renovacija leido kiekvienam butui įsirengti asmeninį kavinę tiesiai balkone: pastatyti staliuką, kėdutes ir mėgautis nuostabiais vaizdais. Ponas Vytautas pasakojamą apie dalyvavimą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje taip pat pradeda savo balkone, gurkšnodamas kavą.

„Beje, renovacija leido įrengti balkonus net pirmame aukšte, ko niekada nebuvo“, – pastebi jis, pridurdamas, kad dar prieš kelerius metus išvydus šio namo balkonus buvo galima išsigąsti – matėsi armatūra, balkono plokštės vietose buvo sulinkusios.

„Aišku, balkonų tvirtinimo darbai šiek tiek padidino bendrą renovacijos kainą, tačiau visi butai pasidarė atnaujinimą pagal vieningą projektą ir problemų nebeliko“, – nuotaikingai dėsto bendrijos pirmininkas ir šypsodamasis tuoj pat prisipažįsta žinąs, kad šis daugiabutis vis dėlto garsus ne tik savo balkonais, bet ir unikalia vėdinimo sistema, garsėjančia visoje Lietuvoje.

Pradžia – įprastos energinio efektyvumo priemonės

Idėja dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje šiame daugiabutyje pirmą kartą atsirado 2013 m. Netrukus gyventojai nusprendė, kad visą renovacijos projektą įgyvendins kaip bendrija, o ne per savivaldybės paskirtąjį administratorių – renovacijos administratoriumi tapo kito daugiabučio pirmininkas, žymus geoterminės energijos specialistas.

„Kaip ir dauguma daugiabučių, iš pradžių pasirinkome visas valstybės finansuojamas energinio efektyvumo priemones, taip pat lietaus nuotekų sistemos atnaujinimą. Tačiau pakeliui kildavo vis daugiau minčių, kaip galima būtų atlikti dar geresnę renovaciją. Dėl to užtrukome ilgokai, bet šiandien rezultatai tikrai malonūs – kai perskaitau spaudoje, kad po renovacijos koks nors daugiabutis sutaupo 50-60 proc., tik gūžteliu pečiais. Tikriausiai nustebinsiu, bet mes savo sutaupymus skaičiuojame ne procentais, bet kartais. Lyginant sąskaitas už šildymą, gyvatuką, karštą vandenį prieš ir po renovacijos, matyti, kad mūsų daugiabutis dabar moka 3,4 kartų pigiau“, – sako pašnekovas, pridurdamas, kad nors šio daugiabučio renovacija buvo gana brangi, gyventojai nemoka daugiau nei iki renovacijos – prie kaštų sumažėjimo prisideda ir tai, kad daugiabutyje nebevyksta avarijos, tad ir lėšų remonto darbams nebereikia.

Unikali atsinaujinančios energijos išteklių sistema

Vienas didesnių darbų atnaujinant šį daugiabutį buvo geoterminės sistemos įsirengimas, tačiau, kaip pasakoja bendrijos pirmininkas, nepaisant sudėtingos technologijos ir aukštų reikalavimų tokių darbų kokybei, su sistema susijusių rangos darbų priežiūra didesnių iššūkių nekėlė.

„Atvažiavo keturi statybininkai, paplušėjo mėnesį ir turime 18 gręžinių, kurių gylys – 100 metrų. Beje, nustebinusiu vėl pasakydamas, kad tokie darbai nieko bendro neturi su namu. Kol jie truko, turėjome ir karštą vandenį, ir kitus patogumus. Laimei, Lietuvoje yra rangovų, kurie puikiai moka įrengti tokias sistemas, turi visą reikiamą įrangą, žino, ką ir kaip daryti. Nors visus darbus kontroliavau, negalėčiau pasakyti, kad šis darbas pareikalavo daugiausiai dėmesio“, – dėsto pašnekovas.

Su geoterminio šildymo sistema susijusi ir unikalioji vėdinimo sistema, kurią daugiabutis nusprendė įsirengti siekdamas ne tik didesnių šilumos sutaupymų, bet ir geresnės oro kokybės kambariuose. Žiemą ši sistema, naudodama žemės energiją, orą pašildo, o vasarą – vėsina. Šiam procesui pasitelkiamas cirkuliacinis siurblys: vasarą šaltas vanduo iš žemės gelmių cirkuliuoja vėdinimo sistemoje vėsindamas ir orą butuose. Sistema sukonstruota taip, kad žiemą ji persijungia, ir vanduo vėdinimo sistemoje yra pašildomas naudojant orą, surinktą iš vonių ir tualetų – kiekvienas butas turi tokią oro cirkuliaciją užtikrinantį vamzdelį. Tiesa, pusšimtis tokių vamzdelių yra nematomi – jie paslėpti apšiltintame fasade ir tik ant stogo pūpso 55 kaminukai. Čia pat sumontuoti ir saulės kolektoriai, kurie papildo geoterminį šildymą ir gamina karštą vandenį.

Vytautas Mockevičius tuoj pat nustebina pasakydamas, kad tokios unikalios sistemos įrengimo darbai beveik nepalietė gyventojų butų – sistema buvo montuojama iš išorės, siekiant apsaugoti butus nuo papildomų statybos darbų.

Kokybės pagrindas – ne tik kontrolė, bet ir supratingumas

Pasiteiravus apie kitų renovacijos darbų kokybės užtikrinimą, bendrijos pirmininkas neslepia – prie inovatyvios daugiabučio renovacijos skirtingi subrangovai plušėjo maždaug 3 metus, tačiau nepaisant to, darbų kokybę pavyko sėkmingai užtikrinti ir didesnių konfliktų ar poreikio iš esmės perdaryti tam tikrus darbus nebuvo.

„Per šį laiką sukaupiau tikrai nemažai bendravo su rangovais patirties. Juk mūsų renovacija buvo tokia sudėtinga, kad kiekvieną darbą turėjo atlikti vis kitas subrangovas. Tiesa, pasitaikydavo ir diskusijų, ir pykčių, tačiau mes reguliariai organizuodavome bendrus susitikimus rangos darbų klausimais, kuriuose dalyvavo generalinis rangovas, subrangovai, renovacijos administratorius, techninė priežiūra ir aš. Ir visus savo klausimus, rūpesčius mes nusinešdavome ten ir visas problemas spręsdavome kartu, nes pirmiausia apie viską reikia pranešti vadovams, kurie yra atsakingi už rangos darbus“, – pabrėžia V. Mockevičius.

Ne mažiau svarbi renovacijos kokybei ir kasdienė bendravimo kultūra su statybininkais, tvirtai įsitikinęs pašnekovas. „Jeigu kildavo kokių mažesnių klausimų, kreipdavausi į vyriausiąjį statybos aikštelėje ir vengdavau pyktis su statybininkais. Jeigu pyksiesi su dirbančiais žmonėmis dėl kiekvienos smulkmenos, darbai iš tikrųjų gali nukentėti. Pavyzdžiui, situacija – vasara, karštis, ir vienas iš statybininkų nuėjo tolėliau į pavėsį. Galima iškart kibti jam į atlapus ir klausti, kodėl jis nedirba. Bet galima pasižiūrėti į situaciją supratingai, suvokiant, kad per tokį orą reikia leisti žmogui šiek tiek pailsėti, nebebūti saulėje. Kuo su žmonėms gražiau bendrauji, tuo sklandžiau ir kokybiškiau darbai vyksta, kai tu nematai. Žinoma, reikia būti reikliam ir atstovauti savo daugiabučio interesus, tačiau siekti ir žmogiškus santykius išlaikyti kuo geresnius“, – pabrėžia pašnekovas.

Užsakymo nr.: PT_77992493